Antivalstybinis gaivalas: Simoną Daukantą užsimota išmesti iš gimnazijos

Nacionalinio susivienijimo lyderis Prof. Vytautas Radžvilas minėjo, kad mūsų visuomenė išgyvena paskutinį nepriklausomos Lietuvos valstybės išmontavimo etapą, kai  naikinami kultūros istorijos paminklai,  lietuvių kalbos valstybinis statusas, privatizuojamos likusios pelningos valstybinės įmonės, mėginama perrašyti šalies istoriją, šalinant iš jos mūsų šalies valstybingumui svarbiausius įvykius. Tarsi patvirtindamas šią negailestingą tiesą Šiaulių krašto portalas S.KRASTAS.LT  paskelbė netikėtą naujieną, kad Šiaulių miesto Simono Daukanto gimnazijos vadovai ketina keisti šios gimnazijos pavadinimą, pašalinant iš jo Simono Daukanto vardą. Žemiau skelbiame portalo redaktorės Rūtos Jankuvienės publikaciją „Simoną Daukantą užsimota išmesti iš gimnazijos„.

Šiaulių miesto Simono Daukanto gimnazijai sukant inžinerine kryptimi, užsimota ištrinti iš jos pavadinimo Simono Daukanto – vieno žymiausių Lietuvos istorijoje švietėjų, istoriko, kalbininko, tautinės savimonės ir atgimimo žadintojo vardą. „Šiaulių krašte“ išskirtiniu komentaru apie tai pasidalijo Seimo narys kalbininkas Stasys Tumėnas („Kur einame? Simoną Daukantą – į paraštes“ – skrastas.lt. 2023-01-19, „Šiaulių kraštas“ 2023-01-21). Reakcija į jo iškeltą klausimą nevienareikšmė.

„Šiaulių kraštui“ argumentus „už“ aiškina gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas ir miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Malik Agamalijev. Nuomonėmis dalijasi balsą „prieš“ keliantis miesto Tarybos narys kalbininkas Juozas Pabrėža ir visuomenės veikėjas inžinierius Vaclovas Vingras.

Pavadinimas nuo gatvės?

Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas stebisi, kodėl kažkam iš šalies užkliūna gimnazijos pavadinimo keitimas? Esą tai tik gimnazijos reikalas. „Šiaulių kraštui“ jis pabrėžė, jog vardas keičiamas dėl udymo krypties keitimo ir remiantis gimnazijos bendruomenės – mokytojų, mokinių, jų tėvų – apklausa.

„Mes tampame specializuota inžinerine gimnazija, o Simonas Daukantas nelabai ką turi bendro su inžinerija, – sako direktorius. – Apsitarėme, kad reikia pavadinimo, orientuoto į inžineriją“.

Dvi alternatyvos teiktos – Simono Daukanto inžinerinė gimnazija ir Inžinerinė gimnazija.

„Apyligės buvo nuomonės“, – teigia direktorius.

Žino tik apytikriais procentais. Įvardija, jog už S. Daukanto vardo išsaugojimą buvo „per 40“, o be vardo – „per 50 procentų“ ir pažada atsiųsti balsavimo rezultatus.

Jis pats buvęs už trumpąjį variantą: „Esmė ne pavadinimas, o ugdymo turinys, buvau už tai, kad būtų pabrėžtas turinys – be Simono Daukanto.“

Direktorius nelinkęs aiškintis S. Daukanto asmenybės svarbos Lietuvos istorijai, tautiniam atgimimui. „Ar dabar čia mane egzaminuosite?“

Jo žodžiais, „tautinis atgimimas ir visa kita – nėra reikalo atgimti, jau atgimę esame“. S. Daukantas – „be abejo, svarbus“, bet koks jo ryšys su Šiauliais ar inžinerija?

Lygiai prieš trisdešimt metų – 1993 metais – mokykla buvo pavadinta Simono Daukanto vardu. Kaip ir kodėl šis pavadinimas suteiktas, direktorius nežino, nes tada dar čia nedirbo.

„Greičiausia dėl gatvės… „– svarsto V. Kantauskas. Gimnazijos pastatas stovi Simono Daukanto gatvėje.

Apklausos rezultatai

Pedagogai (dalyvavo 43 iš 46), rezultatai: 35 proc. už Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnaziją, 65 proc. už Šiaulių inžinerinę gimnaziją.

Gimnazijos taryba: iš 9 narių visi balsavo už Šiaulių inžinerinę gimnaziją.

Mokiniai: už Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnaziją balsavo 3 klasės, už Šiaulių inžinerinę gimnaziją balsavo 10 klasių, už inžinerijos licėjų 1 klasė.

Vienodai balsų surinko Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija ir Šiaulių inžinerinė gimnaziją 3 klasėse.

Iš viso balsavo 382 mokiniai iš 460 mokinių.

Komiteto pirmininkas jau keičia nuomonę

Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete – svarbiausiame šiuo klausimu – buvo nubalsuota už naujus gimnazijos su nauju pavadinimu – Šiaulių inžinerinė gimnazija – nuostatus.

Iš šešių politikų, dalyvavusių posėdyje, „už“ balsavo komiteto pirmininkas Malik Agamalijev, nariai – Violeta Laugalienė ir Edvardas Žakaris. Kiti trys komiteto nariai Juozas Pabrėža, Rimundas Domarkas, Egidijus Elijošius balsavo „prieš“ arba „susilaikė“. Tad viską lėmė pirmininko balsas. Tokia komiteto rekomendacija dėl naujų gimnazijos nuotatų ir naujo pavadimo teikiama miesto Tarybai.

M. Agamalijev, pats istorikas, mokytojas, „Šiaulių kraštui“ neneigė parlamentaro komentare cituotų jo žodžių: „Inžinerija ir Daukantas tikrai tarpusavyje ryšio neturi jokio“; „Ar Simonas Daukantas susijęs su ta inžinerija?“

„Aš kėliau retorinį klausimą,“ – teigia dabar komiteto pirmininkas.

Tas retorinis klausimas iškilęs, kai Juozas Pabrėža iššaukė komitete diskusiją, pamatęs, jog Inžinerinė gimnazija siūloma be Simono Daukanto vardo.

Kodėl pirmininkui nekilo klausimų dėl tokio pavadinimo?

Jo žodžiais, „aš negaliu kvestionuoti gimnazijos bendruomenės nuomonės“, „už tokį pavadinimą pasisakė dauguma“.

„Klausimas buvo diskutuotas ne vieną mėnesį švietimo bendruomenėje, pritarė ir valdančioji koalicija, ir verslo atstovai, pramonininkai informuoti, – vardija pirmininkas. – Esmė – ne pavadinimas, keičiasi mokyklos esmė, struktūra.“

„Mes balsavome už turinio keitimą, už naują mokyklos struktūrą, už perspektyvas mūsų miesto, išskirti pavadinimo klausimo negalėjome, jis ėjo po vienu projektu, aš balsavau už turinį“, – aiškina M. Agamalijev.

Bet dabar jis tikisi, jog Juozas Pabrėža teiks miesto Tarybai alternatyvų sprendimo projektą.

„Jeigu Juozas Pabrėža teiks alternatyvą, tikrai rinksiuosi balsuoti už Simono Daukanto vardo išsaugojimą inžinerinei gimnazijai“, – tikina politikas.

Tai nebebijo priešpriešos su mokyklos bendruomenę?

„Na, taip, jeigu bus alternatyva, – atsako pirmininkas. – Puikiai suprantu, ką parašė S.Tumėnas. Bet komiteto posėdyje klausimas ėjo apie mokyklos pokytį, kokią žinią būtume siuntę tam nepritardami?“

Ir tuoj pat pasiuntė kitokia žinią: „Turinys žymiai svarbiau, negu forma – pavadinimas, o Daukantas šioje mokykloje nesimokė, neturi jokių sąsajų su ja. Jeigu norime mokyklai atnešti pokytį, o įsivelsime į diskusijas, politines turbulencijas dėl pavadinimo – man labai gaila.“

Triname istorinę atmintį

„Šimtu procentų pritariu, kad gimnazija būtų inžinerinė, tokių specialistų labai trūksta, – sako Juozas Pabrėža, miesto Tarybos narys, profesorius, lituanistas. – Bet buvau pritrenktas, kai pamačiau, kad norima išbraukti Simono Daukanto vardą.“

Jis pabrėžia, jog S. Daukantas – viena svarbiausių istorinių asmenybių visai Lietuvai.

„Visą paskaitą apie jį galiu paskaityti. O štai dabar nusprendžiama šitą vardą braukti, – piktinasi J. Pabrėža. – Kitas dalykas, šita gimnazija tą vardą turi 30 metų. Trys dešimtečius su tuo vardu gyvavo, kiek daukantiečių laidų išleista! Dabar keisdami profilį nusprendžia atsisakyti šito garbingo žmogaus vardo. Tai yra istorinės atminties negerbimas. Man, kaip lituanistui, skaudus smūgis. Kur eina Lietuva, jeigu Šiauliai sugeba išdrįsti atsisakyti Simono Daukanto vardo?“

„Nesuvokiu, nesuprantu, – teigia J. Pabrėža. – Tik džiaugiuosi, kad pagal Tarybos reglamentą spėjau teikti alternatyvų sprendimo projektą dėl gimnazijos pavadinimo. Kad keisdami gimnazijos kryptį atsisakome istorinio paveldo ir tokios asmenybės, nesuprantami dalykai.“

„Kai komentuojama, „prie ko čia istorikas Daukantas ir inžinerija“, tai lygiai taip pat galima klausti, prie ko čia Lietuva? Visa Lietuva žino Simoną Daukantą, o mes turėdami 30 metų tradiciją paukšt ir išbraukiame Simono Daukanto vardą. Gal grįšime prie mokyklų numerių – Nr.1, Nr. 2 ?“, – klausia J. Pabrėža.

Turiu viltį, kad vasario 2 dieną miesto Taryba man pritars. Kitaip išgarsėsime kaip istorinės atminties trynėjai“, – sako jis.

„Tendencija – užmiršti, kas esame“

Visuomenės veikėjas, inžinierius Vaclovas Vingras, buvęs Šiaulių inžinierių namų vadovas, gerai prisimena, kokie svarbūs miesto inžinierių bendruomenei dalykai buvo lietuvių kalba, istorija, tautinis atgimimas. Kalbos kultūros ir kitose humanitarinėse paskaitose Inžinierių namų salė būdavo pilnutėlė.

„Tie, kurie yra už S. Daukanto vardo braukimą iš gimnazijos pavadinimo, tikriausiai užmiršo, kad jis buvo švietėjas, kai ant kojų stojosi lietuvių kalba, lietuviškas identitetas, mūsų tapatybė, – sako V. Vingras. – Kai tai užmirštame, galime vadintis bet kokiu globalaus spektro vardu.“

„Tendencija dabar tokia – užmiršti, kas esame, kokios mūsų šaknys, – apgailestauja jis. – Kalba, tradicija – kas eina iš seno, labai svarbu. Išmeskime tuomet ir Mažvydą, ir visus kitus mūsų švietėjus. Vis prisimenu Mikalojaus Daukšos, XVI a. humanisto, švietėjo, mintį, jog „gera kitomis kalbomis kalbėti, bet gėda savos lietuviškos kalbos nemokėti.“

„Vien dėl gimnazijos profilio atmetame istorinės asmenybės vardą, vadinasi, negerbiame savo tapatybės“, – pabrėžia V. Vingras.

„Globalizacijos neišvengsi, mes toje erdvėje per maži išlikti, jeigu nesaugosime savo tapatybės, savo kalbos, savo šaknų, – akcentuoja jis. – Pavyzdys – karaimai, Lietuvoje gyvena 200 karaimų, pasaulyje gal 4000, Lietuvoje kalba karaimiškai vos 30 žmonių. Bet jie jos mokosi, brangina, vertina tai, ką jau baigia prarasti, aktualizuoja savo istoriją.“

„Jokios priešpriešos nematau tarp inžinerijos, chemijos ar fizikos ir Simono Daukanto vardo, jis susijęs su švietimo, lavinimo idėja, – sako V. Vingras. – Tautinio identiteto atsisakymas nieko gero neatneš. Nesuprantamas mūsų žmonių, pedagogų neapsišvietimas, kad turime saugoti savo savastį. Gal susigriebsime tik tada, kai pamatysime, kad ji tirpsta ar visai ištirpo?“

5 7 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
27 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
T0mas J.

Mokyklos šeimininkas yra Šiaulių savivaldybė, o rinkimai į Savivaldybės Tarybą – kovo 5 dieną. Tą pačią dieną ir mero rinkimai.
Reikia būtinai viešinti ir akcentuoti, kas iš kandidatų rinkimuose nori DAUKANTO vardą iš mokyklos pavadinimo ištrinti.

Marius

Keista, kaip dar neapkaltino Daukantą buvus rusų įtakos agentu? Gyveno gi Peterburge. Ajajai!

Rasa

Dar apkaltins. Tiesiog biografijos nespėjo perskaityti.

Skaitytojas

Buvo analogiškas atvejis Vilniuje, tik įvyko tyliai. Buvo tokia 22 vidurinė mokykla, kuri po Nepriklausomybės atkūrimo buvo pavadinta Mikalojaus Daukšos gimnazija. Buvo ten ir lotynų kalba, beje. Neseniai, tyliai ir nepastebimai, ji buvo pavadinta „VGTU inžinerijos licėjus“. Vietoj lotynų kalbos dabar ten yra kinų, o Mikalojaus Daukšos tyliai neliko.

Dronas

O aš vis maniau važiuodmas pro šalį, kad gal ką supainiojau, kada pasikeitė pavadinimas. O čia va kaip buvo, reikia plačiai viešųinti tokias niekšybes.

Vilniečio nuomonė

Trūksta žodžių, kas vyksta Lietuvoje. O pažiūrėjus, kas per asabos balsavo už šį nutarimą, nieko stebėtino. Malik Agamalijev – grynas lietuvis, besirūpinantis lietuvybės išsaugojimu, Laugalienė, kuri prisistato Šiaulių garbės piliete, gyvenanti pagal katino Leopoldo priesakus (čia jau be komentarų). Tik kažkaip nematyti nei tos garbės, nei savigarbos, nei pagarbos lietuvių tautinio atgimimo pradininkui. Ir galiu tik pritarti prieš tai komentavusiam dėl Mikalojaus Daukšos gimnazijos. Neokomjaunuoliai metodiškai ardo seną pasaulį iki pamatų. Žiauru…

Iš čia kylama į žvaigždes

Žiūrėkit, dabar Lietuvoje yra dvi pagrindinės akademinio kvailumo (ar, švelniau tariant, naivumo ir nesubrendimo) rūšys. Vieną galima pavadinti artūržukauskišku, o kitą rimvydpetrauskišku kvailumu. Rimvydpetrauskiško kvailumo postulatai yra tokie: šlamštas tas lietuviškumas, baltiškumas tai iš viso, o va lenkai su savo ūsais, kamizelkom, unijom ir gegužės trečiosiom tai jėga, jie mus į žmones ir į Europą atvedė, be jų būtume tamsūs girių meškinai. Artūržukauskiškasis kvailumas sako: šlamštas visi tie humanitariniai mokslai, lietuviškumas ir lituanistika tai iš viso, o va nanotechnologijos, šviestukai ir faktoriai impaktoriai mus nuves į šviesią ateitį, skraidysim į Marsą, kelsim QS reitingus, o aplinkui bėgios nanorobotai, žybčiodami lazeriais. Humanitarinių mokslų esą Lietuvoje jau ir taip per daug, o reikia vystyti startuolius, vienaragius ir mikročipus, o tam reikia techninių… Skaityti daugiau »

Hmm

miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Malik Agamalijev“

Vardan Alacho, o čia kas toks?

Nuomonė

Mane tai stebina šiauliečiai. Ypač gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai. Kaip tad neturėti savigarbos, kad leisti tokiems malikams, atsibeldusiems iš Azerbaidžano ar Turkijos, savo tvarką įvedinėti? Kas jam Daukantas? Tik vardas. Ir nieko daugiau. Lietuvaičiai jau tiek apkiauto ir atbuko, kad nesugeba pasijudinti net tada, kai to žūtbūt reikia…

Al.

Naikinamos lietuvybės gaila, bet prievarta patriotų nesukursim. Ir pavadinimas, mano nuomone, turi turėti ryšį su vieta. Bet kultūros komiteto pirmininkas taip pat.

Dronas

Pakeist paskirtį dešimt kartų, ant popieriaus, mokyti to paties kaip visada, bet jau „netinkamo” vardo nelieka. Tai jezuitiškas triukas, labai niekšiškas.

Kova nesibaigia

Na jau kai pūvam, tai pūvam iš esmės. O kaip žinoma, supuvę obuoliai išmetami,iš istorijos krepšio. Ką Jūs galite paiškinti tam Malikui ar kitoje pusėje sėdintiems.Nieko.

Iš kitos pusės pastatų numeracijos sugrąžinimas išpręstų visas nesąmones su vardų suteikinėjimu. Kokia nors 25 mokykla lengviau įsimenama, nei koks vardas ar pavardė. Ši mada atneša tik ginčų.

Dronas

Aš ne numeris, ir šalia milijono kitų numerių, vardas kur kas geriau įsimenamas. O jūs išties pūvat, visa Rusija perpuvus, čia jau tiesa. Beje, kieno krymas? Čia abai daug kam kyla sunkumų su atsakymu.

Viktorina

Atsakymas labai paprastas, bet ko, tik ne Ukrainos. O gal gali atsakyti, kieno Karaliaučius? Čekijos?

Pamastymas

…o gal galetai eit naxui,cia daug neklausinejes…

Pamastymas

..malikas is lot.malius,t.y.’blogis’…

dezintegro

Amagalijevas turėtų iš viso nusišalinti nuo šito klausimo sprendimo, nelabai etiška iš jo pusės.

Pamastymas

..amo netekes galvijas apskritai galetu nesdintis is kur atsivilkes..

šiuo atveju ....

Žinoma,kad Daukanto vardo atisakymas yra ir mūsų aukščiausios valdžios neišsilavinimo rodiklis. Juk visi matom,kokie „vertingi” kadrai sulenda į pačius aukščiausius ,privilegijuočiausius valstybės postus . Anūkėliui būtina jau paminklą tai krypčiai statyt:).

Dronas

Jie pakankamai išsilavine, kad kenkti, tam jie čia ir yra. Nereikia nurašyti išdavystės kvailumui.

labai įdomu

jau kelinta diena pastebiu, kad tiesos.lt reklamuoja KGBistus
čia piktybiška veikla, ar tie šlykštūs kolaborantai sugeba manipuliuoti tiesos.lt redakcija – prieš rinkimus?

arar

Tai kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas viešojoje erdvėje dažniausiai vadinamas Vilnius Tech….

Dronas

Sosal domkrat’as, labai „Lietuviški” vardas ir pavardė, „istorikas”, užsimojo prieš Lietuvos istorinę atmintį. Nieko nepraleidau? Na tiek to, dar reikia pasidomėt ar jis išvis gimes Lietuvoje (vietinė fufaikė) ar vistik kažkoks „geras” rusas/kalmukas/etc „atsidėkojantis” už prieglobstį.

Pamastymas

..nu,sikart pataikei,sosal domkrato da neteko girdet.Cia ir Ciulde uzpavydetu.

Pamastymas

.na ja,broliuku debiliuku vis daugiau ir daugiau.Galetu pervadint i lenzburbletgerio m..la,gi to tetius tai projektavo zydams konclagerius,ko ne inzinieeeerius…

Pritariu

tamstai.

27
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top