Aplinkos ministerija: draudimas deginti malkas – tikras ar tariamas
Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninių teršalų koncentracija ore.
Siekdami pradėti konstruktyvias diskusijas, kaip spręsti šią itin svarbią problemą, kartu su konsultantais parengėme Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą.
Viena svarbiausių siūlomų priemonių – finansinis miestų gyventojų skatinimas jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos. Kita ne mažiau svarbi ir jau pradėta įgyvendinti priemonė – modernizuoti namų ūkiuose įrengtus kietojo kuro katilus arba juos pakeisti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis.
Viešojoje erdvėje paskleista žinia, kad Aplinkos ministerija ruošiasi uždrausti deginti malkas, be reikalo klaidina ir erzina visuomenę. Norint racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai, būtina kalbėti apie priemonių visumą.
Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Iki šiol kietojo kuro naudojimas namų ūkiuose visiškai nėra reguliuojamas, nors akivaizdu, kad yra daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smulkiosios kietosios dalelės sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir priešlaikines mirtis.
„Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur, prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Aplinkos ministerija, siekdama pradėti konstruktyvias diskusijas, kaip spręsti šią itin svarbią problemą, kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą. Šis projektas yra pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.
Viena svarbiausių siūlomų priemonių – finansinis miestų gyventojų skatinimas jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos. Kita ne mažiau svarbi ir jau pradėta įgyvendinti priemonė – modernizuoti namų ūkiuose įrengtus kietojo kuro katilus arba juos pakeisti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis.Katilams keisti numatyta 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Naudodamiesi šia parama, net 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m. pabaigos galės atnaujinti savo taršius katilus. Modernesnės ir tausesnės technologijos padės taupiau ir darniau naudoti energiją, pagerinti oro kokybę ir sumažinti žmonių sergamumą.
Pasak Vitalijaus Auglio, plano projekte siūlomas draudimas šildyti namus kietuoju kuru centralizuoto šildymo teritorijose būtų taikomas tik nuo 2030 m. ir tik tuo atveju, jeigu nepavyktų sumažinti oro taršos kitomis – gyventojus finansiškai skatinančiomis – priemonėmis.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas yra rengiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Pasiekus joje numatytus tikslus, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turi sumažėti beveik 50 proc.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Ryšių su visuomene skyrius
Liutauras Stoškus: Aplinkos ministerija eina reikalingu keliu – primena apie mūsų veiksmų poveikį kitiems
Tikrai AM eina reikalingu keliu. Sakyti: kūrenu malkas centre dėl to, kad pigiau, yra tolygu sakyti, kad metu šiukšles per tvorą, nes man per brangu mokėti už atliekų tvarkymą (beje, begalė vis dar taip ir elgiasi). Skirtumas tik tas, kad pastarieji jau nelenda į erdvę aiškindami, kad žiūrėkit, kokie kvailiai, reikalauja iš mūsų vargšų tvarkyti atliekas.
Aš gyvenu centre ir pats esu įsirengęs mediena kūrenamą krosnelę, kurią kartais pasikuriu ne tiek dėl šilumos, kiek dėl malonumo. Tačiau suprantu, kad mano krosnelėje degančios pliauskos taip pat prisideda prie miesto taršos ir tas supratimas verčia mane naudotis ja atsakingai. Niekada nekuriu jos, kai mieste yra oro taršos sklaidai nepalankios sąlygos (nėra vėjo, teršalai oro masių spaudžiami žemyn, o ne sklaidomi).
Nesu tikras, kad sprendimas apmokestinti židinius ir krosneles, ar kaminuose montuoti daviklius yra pats geriausias sprendimas, bet tikrai matau prasmę ir tokių siūlymų, nes toks mokestis mums primena apie mūsų veiksmų poveikį kitiems ir ekonominėmis priemonės verčia apie tai galvoti.
Bet tuo pačiu taip pat negalima nesuprasti, kad daliai žmonių malkos iš tiesų yra vienintelis ekonomiškai pakeliamas šildymosi būdas. Ir kalbėti apie kitų atsinaujinančių šaltinių diegimą vietoj kieto kuro katilų skylėtose medinėse trobose, kurių vis dar daug Vilniuje, būtų ir kvaila, ir socialiai neatsakinga. Todėl akivaizdu, kad reikia diferencijuoti pastangas ir jas kreipti ten, kur perėjimas prie mažiau taršių šilumos šaltinių yra įmanomas ir turės išliekamąjį efektą.
Man atrodo, kad AM ir eina ta kryptimi, tik kol kas ne visai aiškiai komunikuoja tą supratimą ir tą atsargumą, kuris yra reikalingas šioje labai socialiai jautrioje srityje.
Kai piktavališkai (kitaip negaliu paaiškinti) laisvarinkinio instituto apologetų yra skleidžiama iškraipyta pirminė idėja ir tyčiojamasi visiškai nesigėdijant demonstruoti savo nelabai ir vidurinį išsilavinimą atitinkantį žinių lygį, sunku įsijungti su brandžia argumentacija. Bet tą reikia daryti. Nes leisti žaloti žmonių sveikatą ir po to iš mūsų visų kišenės mesti didelius pinigus vaistų kompensavimui ir apskritai visos sveikatos sistemos išlaikymui gali tik kvailiai.