2013 metais balandžio 16 d. Klaipėdos miesto politikai kvietė miestiečius į diskusiją apie miesto centrinės Atgimimo aikštės perspektyvas. Pagrindinį pranešimą paruošė istorikė Zita Genienė.
Diskusijoje, kurią vedė mero pavaduotojas Vytautas Čepas, pasisakė 18 klaipėdiečių. Mažosios Lietuvos atstovė, žinomo spaustuvininko anūkė Eva Jankutė, istorikas Dainius Elertas ir kt. Didžioji dalis pasisakiusiųjų buvo už Atgimimo aikštės išsaugojimą.
Karo audra sunaikino bene gražiausią XVIII–XIX amžiuje suformuotą miesto dalį. Karo nepaliestus pastatus nugriovė sovietmečio architektai.
Atgimimo aikštę suformavo Klaipėdos miesto istorija. Praeitis turi byloti, kalbėti ir nulemti Atgimimo aikštės ateitį. Todėl vienas iš pasiūlymų buvo suformuoti ir išgrįsti akmenimis Biržos gatvę, kuri ėjo beveik paraleliai šiandieninei Herkaus Manto gatvei. Laisvą plotą tarp esamos ir buvusios gatvių apsodinti medžiais. „Mieste trūksta žalumos, – teigė Klaipėdos universiteto profesorius, pastatų apželdinimo technologijų žinovas Algimantas Mečislovas Olšauskas. – Kodėl negalima suformuotai Biržos gatvei suteikti Atminties alėjos įvaizdį, įamžinant skulptūromis ar kitokia menine forma visus garbingiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos atstovus? Kodėl negalima svarbiausią vietą skirti Vydūnui, paaukojusiam gyvenimą tautos išlikimui, autentiškumui, atsparumui? Įamžinant menine forma Vydūno credo – sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs pažinimas – yra reiškiniai, keltini aukščiau už visus kitus. Jiems, Mažosios Lietuvos ąžuolams, turime žemai lenktis, kad dalis Rytprūsių žemių nėra Rusijos Federacijos sudėtyje. Dėl Muitinės pastato, kuris buvo prie pat Dangės upės, šalia Biržos tilto, t. y. šiandieniniame žaliajame plote, daugelis sutiko, kad galima būtų atstatyti, nes šis pastatas uždarytų aikštės erdvę.“
Taigi klaipėdiečiai išsakė savo pageidavimus dėl Atgimimo aikštės, bet ar išgirs juos politikai?