Ar kris Makrono vyriausybė?

Makrono sprendimas prastumti pensijų reformą gali kainuoti jam prezidento postą.

Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) be balsavimo parlamente prastūmė pensijų reformą, kilo aršus pasipriešinimas, ir dabar yra didelė tikimybė, kad šiandien surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo gali sužlugdyti jo vyriausybę. Net jei jis išgyvens balsavimą, komentatoriai teigia, kad Marine Le Pen dar niekada nebuvo geresnėje pozicijoje, nes konservatyvi populistė aršiose diskusijose dėl pensijų reformos tapo „nugalėtoja”.

Makrono sprendimą pasinaudoti Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią jis gali apeiti parlamentą ir dekretu padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, Prancūzijos spauda pavadino „branduoliniu variantu”. Tačiau šiame straipsnyje yra nuostata, kad per 24 valandas nuo 49 straipsnio 3 dalies panaudojimo gali būti siūlomas balsavimas dėl nepasitikėjimo, ir jei jis pavyktų, tai reikštų Makrono vyriausybės pabaigą.

Vakar vakare visoje šalyje jau kilo spontaniškos riaušės, per kurias vien Paryžiuje buvo suimti daugiau kaip 258 asmenys, tačiau spauda ir politikos analitikai įspėja, kad netrukus prasidės dar didesni neramumai. Pastarosiomis savaitėmis šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves nepaklusdami Makrono pensijų reformai, o apklausos nuolat rodo, kad maždaug 75 proc. prancūzų visuomenės nepritaria pensinio amžiaus ilginimui.

Šie protestai gali padėti paskatinti balsavimą dėl nepasitikėjimo, nes Le Pen greitai paskelbė, kad iš karto po to, kai Makronas prastūmė pensijų reformą, ji surengs balsavimą dėl nepasitikėjimo. Iki šiol M. Le Pen Nacionalinis sambūris ir kairioji partija Nepalūžusi Prancūzija blokavo viena kitą, kai buvo bandoma nušalinti Prancūzijos ministrę pirmininkę Elizabetę Born (Elisabeth Borne), kuri tebėra artima Makrono sąjungininkė.

Tačiau jį pristatyti galėtų parlamento narys nuo liberalų Šarlis de Kursonas (Charles de Courson) ir taip tapti tiltu tarp dešiniųjų ir kairiųjų. Liberalai, veikdami kaip neutralus tarpininkas, galėtų leisti ir dešiniesiems, ir kairiesiems balsuoti už jų pasiūlymą. Taip pat buvo paskelbta, kad šiandien 14.00 val. pasiūlymą dėl nepasitikėjimo turėtų pateikti ir Laisvųjų, nepriklausomų, užjūrio ir teritorijų (LIOT) frakcija.

Nors skirtingos parlamento frakcijos iki šiol buvo susiskaldžiusios, abejotinas Makrono žingsnis prastumti pensijų reformą be demokratinio balsavimo gali pagaliau suvienyti opoziciją.

Rizika Makronui yra itin didelė. Jis savo žingsnį pavadino „visų reformų motina” ir nori, kad ši reforma taptų vienu iš svarbiausių jo valdymo laimėjimų. Nepriklausomai nuo to, ar jis liks valdžioje, ar ne, „demokratijos” idėja Prancūzijoje tapo farsu, ir tikimasi, kad įtampa artimiausiomis savaitėmis, o galbūt ir artimiausiais metais, tik didės.

Le Pen tvirtina, kad jei bus išrinkta prezidente, ji atšauks pensijų reformą. Ekspertai sako, kad dėl Makrono žingsnio daugiausia naudos gaus jos partija. Be to, jai pavyko išplėsti savo partijos elektoratą nuo darbininkų iki viduriniosios klasės.

„Būtent darbuotojai pyksta dėl Makrono reformos”, – Vokietijos laikraščiui Welt sakė apklausų organizatorius Frederikas Dabi (Frédéric Dabi).

Be to, manoma, kad Le Pen gali geriausiai iš įvairių Prancūzijos dešiniosios pakraipos ir konservatyviųjų partijų pasinaudoti savo galimybėmis.

„Le Pen sėkmingai tęsia prieš daugelį metų pradėtą normalizavimo procesą ir toliau gauna naudos”, – sako dešiniojo ekstremizmo ekspertas Žanas Yvas Kamiu (Jeanas-Yves Camus). „Kalbėti apie Marine Le Pen pergalę nebėra joks tabu. Dabar turime tai laikyti rimta hipoteze”.

Šaltinis: Remix News