Prokurorų tyrimai ir teismų nutartys dėl viešo piliečių žodžio jau tapo neatskiriama Lietuvos tikrovės dalimi. Generalinė prokuratūra paslaugiai puola į talką dėl viešo žodžio įsižeidusiam advokatui Gintarui Černiauskui, piliečių laišku pasipiktinusiam Socialdemokratų partijos vicepirmininkui Ričardui Malinauskui. Dėl žodžio prokurorai ir teisėjai persekioja politikus.
Lietuvoje stiprėjant „valdomai demokratijai“ žodžio laisvė ir viešo žodžio dekriminalizavimas, atrodo, turėtų tapti svarbiu visuomenės svarstymų dalyku.
Paradoksalu: už žodžio laisvę Lietuvoje šiandien kyla ne Liberalų sąjūdis, ne žurnalistų organizacijos ir akademinė bendruomenė, bet verslininko Viktoro Uspaskicho suburta Darbo partija – šios partijos oficiali vadovė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė šv. Kalėdų išvakarėse įregistravo parlamente įstatymo pataisas, kuriomis viešas žodis būtų dekriminalizuotas.
Vargu ar toks aukštos pareigūnės žingsnis yra atgaila už Darbo partijos steigėjo V.Uspaskicho anksčiau keltas bylas žurnalistams, už viešo žodžio slopinimą Kėdainiuose ir Lietuvoje, už Darbo partijos nurodymus Valstybės saugumo departamentui persekioti pilietines organizacijas? Akivaizdu, kad toks L.Graužinienės rūpestis žodžio laisve nulemtas tos padėties, į kurią šiandien yra patekęs V.Uspaskichas. Tačiau šiuokart gindama privatų interesą Seimo pirmininkė gina ir demokratinę Lietuvą. Atrodo, Liberalų sąjūdžiui Seime nieko kita nelieka tik paremti parlamento pirmininkės iniciatyvą.
Tiesos.lt siūlo skaitytojams iniciatyvą dekriminalizuoti viešą žodį aptariančius tekstus.
Deimantas Jastramskis. Žodžio laisvė labiau rūpi L. Graužinienei nei liberalams
DELFI.lt
Deimantas Jastramskis. Š.Mažeikos nuotr.
Kūčių išvakarėse, kai laisvame pasaulyje sklandė euforinės nuotaikos dėl Rusijos prezidento malonės žymiausiems politiniams kaliniams, Lietuvoje gimė reali iniciatyva iš Baudžiamojo kodekso gniaužtų paleisti žodžio laisvę. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įregistravo įstatymo projektą, numatantį naikinti baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, o už šmeižtą bausti tik dėl paskleistos informacijos apie neva padarytą nusikaltimą bei netaikyti laisvės atėmimo bausmės.
Laisvės ir malonės paralelėse su Rusija galima įžvelgti ir daugiau dalykų. Nebūtinai susijusių su Darbo partija ir jos bylomis. Tai – 10 metų. Tiek už grotų sėdėjo kalinys Nr. 1 Michailas Chodorkovskis ir tiek Lietuvoje galioja Baudžiamojo kodekso normos, leidžiančios privataus kaltinimo tvarka už paskleistą žodį bet kuriam visuomenės nariui grasinti belange iki dviejų metų.
Kodėl L. Graužinienei šiuo metu parūpo žodžio laisvė, argumentų yra bent keletas. Svarbiausias, kad jos teikiamoje įstatymo pataisoje iš Baudžiamojo kodekso siūloma išmesti atsakomybę už nepagarbą teismui. Tai reikalinga neformaliam „darbiečių“ lyderiui Viktorui Uspaskichui, kurį Seimo pirmininkė uoliai išsukinėja dėl neliečiamybės panaikinimo, kad jis galėtų išvengti bylinėjimosi už teisėjų menkinimą. Taigi, iniciatyva keisti straipsnius, ribojančius žodžio laisvę, tėra priedas prie to, kas šiuo metu aktualu Darbo partijai.
Kita priežastis – konkurencija su prezidente Dalia Grybauskaite, pateikusia Seimui svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisą, galinčią labiau apsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Ir prezidentės, ir parlamento pirmininkės pataisos yra labai reikalingos žodžio laisvei, žurnalistams, žiniasklaidai, o svarbiausia – visuomenei. Nors nemaža jos dalis to nesupranta arba supranta tada, kai patiems (arba artimiesiems) tenka dėl ištarto ar užrašyto žodžio būti kaltinamuoju (nuteistuoju). Tiesa, prezidentės pataisos svarstymas Seime nukeltas į pavasario sesiją, o parlamento vadovės pataisą ketinama įtraukti į sausio mėnesio darbotvarkę (gal šiuo atveju bus taikoma ir skubos tvarka?).
Baudžiamojo kodekso pataisos teikimo kontekstas yra ir šiek tiek tragikomiškas. Teikėja – partijos teisiamųjų kolegė (lyderė), besisolidarizuojanti su savais ir kitais teisiamaisiais (arba potencialiai kaltinamaisiais). Projekto dalies (apie šmeižtą ir įžeidimą) tekstas copy-paste būdu paimtas iš Lietuvos advokatų iniciatyva svarstyto teisės akto projekto (oficialiu rengėju pristatomas Seimo referentas). Tai yra ta profesinė gildija, kuri iš esmės turėtų būti suinteresuota baudžiamųjų bylų gausėjimu. Tačiau vieši pačių advokatų pasisakymai taip pat gali tapti Baudžiamojo kodekso straipsnių, reglamentuojančių bausmes už šmeižtą ir įžeidimą, taikymo objektais. Be to, nereiktų atmesti ir dalies advokatų pilietiškumo raiškos.
Eilinį kartą galima apgailestauti, kad demokratinei visuomenei nereikalingą (ir žalingą) saviraiškos laisvės kriminalizavimą bandoma naikinti (arba bent sumažinti) tik tuomet, kai kažkas atsitinka drastiško (STT akcija prieš BNS redakciją) arba kai to prireikia įtakingiems valstybės asmenims. Dar labiau apgailėtina, kad to visiškai nereikia vadinamosioms tradicinėms Lietuvos partijoms: socialdemokratams, konservatoriams ir liberalams. Apmaudžiausiai šioje situacijoje atrodo liberalai (turintys puoselėti pamatines laisvės vertybes), kurie jau seniai galėjo surengti ne vien laisvės nuo mokesčių dieną, bet ir saviraiškos laisvės dekriminalizavimo dieną.
Tradicinės partijos turbūt linkę nuolaidžiauti gajam mūsų visuomenėje kriminaliniam mentalitetui. Daugeliui mūsų šalies gyventojų atrodo normalu žmones sodinti už grotų dėl įžeidimo, juolab – dėl šmeižimo. Ne šiaip sau turbūt Lietuva pastaraisiais metais užima prizinę vietą ES pagal kalinių kiekį, tenkantį 100 000 gyventojų. Kitos prizininkės – Baltijos sesės: Latvija ir Estija – visos trys ES narės su lagerinės Sovietų Sąjungos patirtimi.
Tačiau įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo požiūriu mes atsiliekame ne tik nuo Estijos (kas jau beveik įprasta), bet ir nuo Latvijos. Estijoje nuo 2002 m. Baudžiamajame kodekse palikta tik atsakomybė, susijusi su valstybės simbolių, institucijų ar pareigūnų šmeižimu, Latvijoje Baudžiamoji atsakomybė dėl šmeižimo supaprastinta 2009 m. (siejama su reputacijos menkinimu).
Lietuvos politikus, besidairančius į kitas šalis, turbūt glumina tai, kad daugelyje Vakarų valstybių vis dar egzistuoja baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą ir įžeidimą, nors ir taikoma labai retai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, šmeižtas ir įžeidimas visai arba iš dalies yra dekriminalizuoti 14 šalių-narių. Tarp jų – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kipre, keliose Balkanų valstybėse.
Tad net ir lūkuriuojantiems lygiuotis yra į ką. Nors, aišku, galima dar palaukti, kol bylų pagal Baudžiamojo kodekso 154 („Šmeižimas“) ir 155 („Įžeidimas“) straipsnius per metus bus iškeliama ne šimtai, kaip yra dabar, bet tūkstančiai, o nuteistųjų bus ne dešimtys, o – šimtai.
Kas įves daugiau tvarkos: griežtesnės bausmės ar pasitikėjimas žmonėmis?
„Žinių radijas“ | „Dienos klausimas“
Seimo pirmininkei „darbietei“ Loretai Graužinienei pasiūlius iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo, nepagarbos teismui, už šmeižtą numatant tik baudą, advokatė Liudvika Meškauskaitė mano, kad nors šis siūlymas yra ir skubotas, tačiau iš esmės teisingas.
Liudvika Meškauskaitė. Juliaus Kalinsko nuotr.
„Man pats turinys patinka, bet man nepatinka, kad jis yra greitas ir, sakyčiau, proginis – susidaro įspūdis, kad kažkas yra už tai teisiamas. Šitas niuansas pasiūlymą sumenkina, bet iš esmės, jeigu Seimas ėmėsi pertvarkyti šiuos straipsnius, tai nėra taip blogai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ penktadienį sakė L. Meškauskaitė.
Pasak jos, siekiant didesnės tvarkos šalyje, reikia ne griežtinti bausmes, o atvirkščiai – švelninti.
„Lietuvoje pastaruoju metu tik stengiamės griežtinti atsakomybę, daugiau straipsnių įvesti, viską kriminalizuoti, o iš tikro tvarkos daugiau neatsiranda, ir baudžiamoji teisė tampa neveiksminga. Pasaulyje yra priešinga tendencija – turime kaip tik stengtis dekriminalizuoti tam tikras veikas ir pasikliauti daugiau žmonėmis“, – kalbėjo L. Meškauskaitė.
Audrius Cininas. I. Kuzo nuotr.
Teisėjas Audrius Cininas mano, kad minėtas straipsnis Baudžiamajame kodekse yra reikalingas:
„Nesakau, kad mūsų teisėjai yra labai įžeidūs, čia ne teisėjų personos klausimas, o teisingumo kaip institucijos klausimas. Analogiški straipsniai yra visose Europos valstybėse. (…) Žmogaus teisių teismas pripažino, kad apskritai už tokių vertybių kaip teisingumo institucijos autoriteto įžeidimas žmonės turi būti teisiami“, – laidoje sakė A. Cininas.
Algis Norkūnas. A. Didžgalvio nuotr.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko Algio Norkūno nuomone, nepagarbą teismui parodžiusiam asmeniui nereikėtų skirti kriminalinių bausmių.
„Atsisakydami kriminalinių bausmių už teismo pažeminimą vykdant šmeižtą, dezinformaciją ar kita, nebaudžiamumo nepadarysime. Yra kitokie reagavimo būdai, kurie gali būti efektyvesni ir pasieks tuos pačius tikslus. (…) Kriminalinė bausmė yra kraštutinė priemonė, ji sukelia ilgalaikes ir sunkias pasekmes. Tai, kas pripažįstama nusikalstama ir baudžiama kriminaline bausme, tampa neadekvačia reakcija į padarytą pažeidimą“, – kalbėjo A. Norkūnas.
Dėl nepagarbos teismui nemalonumai gresia L. Graužinienės bendrapartiečiui Viktorui Uspaskichui. Dėl jo išsakytų žodžių siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau to vis nepavyksta padaryti, kadangi Seime, taip pat ir L. Graužinienės iniciatyva, niekaip nepradedamas jo neliečiamybės panaikinimo klausimo nagrinėjimas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ (laidos vedėjas – Ridas Jasiulionis) klausykitės ČIA.