Krašto apsaugos ministerija, užuot pasirūpinusi kariuomenės rezervo rengimu ir Lietuvos vyrų informavimu apie privalomus tėvynės gynimo veiksmus karo atveju, siūlo Seimui diskusiją dėl teisės kariuomenei imtis ginkluotos kovos šalies viduje, parlamentui nepaskelbus karo.
Kaip skelbia lrt.lt portalo žurnalistai Jevgenijus Bardauskas ir Joana Lapėnienė, pateiktomis įstatymo pataisomis siūloma praplėsti kariuomenės galias ir leisti jai naudoti ginklą prieš neatpažintus ginkluotus asmenis – vadinamuosius „žaliuosius žmogeliukus“ – nepaskelbus karo padėties. Tokias pataisas pasiūliusi Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad jei tektų reaguoti į naujo tipo karinius incidentus, dabartinė teisinė bazė būtų nepakankama.
Tokia strategija – kariai be atpažinimo ženklų perima teritorijos kontrolę – pirmąkart pritaikyta Kryme, kurį netrukus po jų pasirodymo aneksavo Rusija, Vakarams yra naujiena, tad tik dabar pradedama ieškoti, kaip tam būtų galima užkirsti kelią.
KAM teigia, jog policijos pajėgos nepajėgtų neutralizuoti sunkiąja ginkluote apsirūpinusių žmonių, o kariuomenė neturėtų teisės įsikišti, nes pagal dabartinius įstatymu, negalima imtis veiksmų, kol nepaskelbta karo padėtis.
KAM siūlo įstatymo pataisas, kurios, kai nevyksta karo veiksmai, leistų kariuomenei naudoti ginklą prieš neatpažintus ginkluotus asmenis Lietuvos teritorijoje.
„Pratybų metu pasirodė, kad kai kurie apribojimai neleidžia mūsų kariams ir kitoms statutinėms struktūroms pakankamai efektyviai veikti kartu. Galbūt reikėtų kai kuriuos teisės aktus patikslinti, kad mūsų reakcija būtų savalaikė ir garantuota, kad būtų apsaugoti mūsų žmonės ir Lietuvos valstybė“, – svarstė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Atsargos karininkas Albertas Daugirdas teigia, kad prieš beveik du dešimtmečius jau būta precedento, parodžiusio, kad kariuomenė gali tinkamai reaguoti į tokius incidentus. Tuomet Pabradėje per pratybas buvo aptikta įtartina stovykla, kur paaugliai buvo treniruojami rusų kariuomenės karininko.
„Viskas buvo padaryta taip, kaip ir priklauso aptikus įtartiną elementą mūsų teritorijoje. Taigi mes turime precedentų, tačiau dabar vėl kalbama apie kažkokias ypatingas instrukcijas įstatyme. Aš, kaip atsargos karys, galiu patvirtinti, jog trejus metus nežinau, kur man prisistatyti, prie kokio dalinio esu priskirtas, ką daryti, jeigu teritorija, kurioje aš gyvenu, bus užimta priešininko“, – tvirtino LRT žurnalistams Lietuvos kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras A. Daugirdas.