Ar Rusijos karinių oro pajėgų karo aviacijos reforma privers NATO iš naujo įvertinti jėgų santykį Europoje? Ir koks bus atsakas? Skelbiame Tiesos.lt portalo parengtą publikaciją apie naujausias Rusijos iniciatyvas sutelkti prie Baltijos valstybių sienų moderniausią karo aviacijos ginkluotę.
Prie Latvijos sienos esančią karinę bazę Rusija aprūpina pačiais moderniausiais kovos sraigtasparniais
Kelios minutės iki Daugpilio, valanda iki Rygos – tiek laiko pasiekti šiuos miestus prireiktų šalia Latvijos dislokuotiems naujausios kartos rusiškiems kovos straigtasparniams, įsikūrusiems Ostrovo mieste, 50-ies kilometrų atstumu nuo Latvijos pasienio postų, praneša BNN. Čia Rusija steigia vieną stambiausių šio regiono aviacijos bazių. Į ten jau pristatyta 20 sraigtasparnių, pasaulyje vertinamų, kaip moderniausios, greičiausios ir brangiausios kovos mašinos, skelbia BNN, šaltiniu nurodydama televizijos kanalo TV3 programą Nekā personīga.
Puolamųjų sraigtasparnių „sala“
Kaip praneša Rusijos karinio pramoninio komplekso oficiozo „Karinis-pramoninis kurjeris“ žurnalistas Aleksejus Ramas, neseniai Vakarų karinėje apygardoje suformuota 15-oji karo aviacijos brigada. Žurnalisto teigimu, ši „puolamųjų sraigtasparnių sala“, dislokuota Pskovo srities Ostrovo (Veretje [garnizonas Veretje arba Ostrov-5 – karinis aerodromas Pskovo srityje – Tiesos.lt]) oro uoste, sukėlė neigiamų emocijų audrą ne tik Baltijos šalių ir Lenkijos, bet ir Vokietijos bei Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje.
Praėjusių metų gruodžio 25 dieną 15-osios brigados kovos junginiui buvo perduoti nauji sraigtasparniai Mi-28H ir Mi-35M. Tą pačią dieną Tolimųjų rytų Arsenjevo miesto gamykloje „Progres“, dalyvaujant holdingo „Rusijos sraigtasparniai“ generaliniam direktoriui Aleksandrui Michejevui ir Karinių oro pajėgų vyriausiajam vadui generolui leitenantui Viktorui Bondarevui, minėtajai brigadai perduota dvylika pačių naujausių sraigtasparnių Ka-52. Be to, srities Karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos susivienijimo specialistai Rostovo-prie-Dono aviacijos gamykloje „Rostvertol“ priėmė naują dešimties kovinių sraigtasparnių Mi-28H ir Mi-35M partiją, taip pat vieną karinį transporto sraigtasparnį Mi-26. Šios kovos mašinos taip pat priskiriamos armijos aviacijos 15-ajai brigadai. Šiuo metu ekipažai rengia savo mašinas perkėlimui į nuolatinės dislokacijos aerodromą. Pažymėtina, kad per 2013 metų vasaros ir rudens laikotarpį, be šių sraigtasparnių, brigados ginkluotės sudėtis jau yra papildyta sraigtasparniais Mi-28H ir Mi-35M, transportiniais koviniais Mi-8MTB-5 ir sunkiaisiais transportiniais Mi-26.
Ar pagrįstos Baltijos šalių baimės?
Užsienio karo ekspertų manymu, rusiški sraigtasparniai pasižymi ypatingomis taktinėmis-techninėmis charakteristikomis ir gali nebaudžiami smūgiuoti visoje regiono teritorijoje. Jie gali skristi itin žemai ir esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, taip pat naktį. Be to, Baltijos šalys neturi visavertės priešlėktuvinės gynybos sistemos ir radiolokacine įranga susekamos vieningos erdvės. Smūgio neišvengtų ir Šiauliuose esanti aviacijos bazė, kurioje nuolat dislokuojami NATO naikintuvai ir kuri situacijos paaštrėjimo atveju turėtų būti panaudojama sausumos grupuotei sustiprinti karo transporto lėktuvais permetant karines pajėgas ir priemones. Rusų sraigtasparniai į numatytą vietą gali nebaudžiami nugabenti taktinį oro desantą, atakuoti kelių ir magistralių trasas, kuriomis Šiaurės Atlanto aljanso kariuomenė planuotų organizuoti tiekimus ar manevruotų šiomis operatyvinėmis kryptimis.
Ne tik Baltijos šalių, bet ir vokiečių bei anglų ekspertai sutinka su išvada, kad Rusijos karinių oro pajėgų 15-oji brigada vien tik savo jėgomis sugebėtų padaryti didelę žalą NATO jėgoms Baltijos šalyse, apsunkintų ar net sužlugdytų jų veiksmus.
„Šiame regione nemažai miškų ir pelkių, žymiai apsunkinančių motorizuotų pėstininkų ir tankų dalinių bei junginių veiksmus“, – paaiškino Antonas Lavrovas „Kariniam-pramoniniam kurjeriui“. Jį palaiko karo istorikas, knygų apie Didžiojo tėvynės karo istoriją autorius Aleksejus Isajevas: „1941 metais Ostrovo–Pskovo kryptimi puolė generolo pulkininko Ericho Gepnerio 4-oji tankų grupuotė. Pasak vokiečių dokumentų, dėl sudėtingo vietos reljefo ši grupuotė patyrė nemažai sunkumų. Vokiečių tankistai dažnai skundėsi, kad vietovė yra neįžengiama. 1944–1945 metais sovietų kariuomenė į šią vietovę nebuvo įvedusi didesnio tankų ir motorizuotų junginių kiekio. Sovietiniuose dokumentuose tvirtinama, kad nors vietovė yra sudėtinga, tačiau nėra tiek neįžengiama, kaip kad kai kuriuose rajonuose prie Leningrado“.
Žinoma, sunku vertinti, ar amerikiečių lėktuvams DRLO E-3 AVAKS pavyktų susekti kovinius ir transporto sraigtasparnius miško ir pelkių fone. Tačiau reikia pripažinti, kad per pastaruosius metus rusiškoji karinės aviacijos pramonė ženkliai pažengė į priekį. Serijiniuose sraigtasparniuose Ka-52, Mi-28H ir Mi-8AMTŠ sumontuota individuali naktinio matymo įranga, šilumą fiksuojantys prietaisai, optinės elektroninės sistemos, radarai – visa tai leidžia skristi atsižvelgiant į vietos reljefą ir esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms bet kuriuo paros metu.
„Konflikto su Baltijos šalimis atveju efektyviausia yra sraigtasparniais permesti desantinius šturmo padalinius. Sprendžiant iš skelbtų skaičių, 15-oji brigada į orą gali pakelti visą desantinį šturmo junginį, tiesa, be šarvuotos technikos. Tačiau tokioje vietovėje naudoti šarvuočius būtų našta“, –mano A.Lavrovas. Jis pridūrė, kad puolamiesieji sraigtasparniai dideles galimybes teikia ir sunaikinant priešo aerodromus. Prisimenant, kai per konfliktą su Gruzija 2008 metų rugpjūtį kelis sykius buvo nesėkmingai bombarduojamas Senakio aerodromas. Būta ir netekčių, kai buvo sunaikintas tolimųjų skrydžių bombonešis Tu-22M3. Bet rugpjūčio 11 rytą rusiškas sraigtasparnis Mi-24 slapta prisiartino prie oro uosto, valdomomis raketomis sunaikino ten esančius gruzinų sraigtasparnius Mi-14BT ir Mi-24B, apšaudė kitus taikinius ir niekieno nesutrukdytas pasitraukė.
Koks galimas Latvijos atsakas?
Rusijos veiksmus Latvijos kariškiai vertina būgštaudami – turimos gynybinės sistemos nepasirengusios tokius sraigtasparnius pastebėti laiku, nes jie skraido pernelyg žemai, kad juos galėtų susekti turimi radarai.
Lielvardėje yra Latvijos Karinių oro pajėgų būrys. Jis aprūpintas nepalyginamai kukliau – keturiais sraigtasparniais, skirtais gelbėjimo darbams sausumoje ir jūroje. Latvijos kariuomenėje nėra skraidančių aparatų, gebančių suduoti ginkluotą smūgį.
Aviacijos eskadrilės vadas didžiuodamasis demonstruoja Latvijos Karinių oro pajėgų ekipuotę, talpinamą viename angare. Tai rusiškos gamybos sraigtasparniai. Pats naujausias pagamintas 2000-aisiais metais. Kiti – dar devyniasdešimtaisiais. Neseniai Latvijos Karinės oro pajėgos vykdė pratybas ir su senais lėktuvais. Jie išstatyti apžiūrėti ekskursijoms, nes techniškai yra pasenę. Mūsų kariuomenė apginkluota keturiais stambiais sraigtasparniais MI-17 ir dviem nedideliais MI-2, o ir jie dabar remontuojami.
„Mes esame pasirengę nuolat budėti. Darbo metu, iki 17 val. mūsų parengties laikas yra 20 minučių, kitu metu, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais – 90 minučių. Tai viena svarbiausių mūsų užduočių“, – pasakoja Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) aviacijos eskadrilės vadas majoras Armandas Špileras.
Vado teigimu, oro pajėgų uždavinys nėra ką nors užpulti. Jos dalyvauja žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, padeda nugabenti į Rygos ligonines sunkiai sužeistus žmones. Neseniai į sraigtasparnius sumontuota speciali paieškos įranga, galinti atpažinti šilumą skleidžiančius objektus ir padedanti atlikti paiešką blogomis oro sąlygomis ar net tamsoje. Vieno įrenginio kaina siekia vieną milijoną latų. Iš viso įsigyti keturi tokie įrenginiai. Sraigtasparnio MI-17 maksimalus greitis – 250 km per valandą. Iš Liepojos iki Rygos ligoninės „Gailezers“ nuskrendama maždaug per valandą. Viduje yra vietų 19-ai žmonių. Per valandą sraigtasparnis sunaudoja 800 litrų degalų ir su pripildytu baku gali skristi dvi su puse valandas. Tam, kad oro pajėgos veiktų visu pajėgumu, reikalingi šeši ekipažai. Šiuo metu sukomplektuoti tik keturi.
Rusija pradeda naujas ginklavimosi varžybas?
Tas faktas, kad 50 kilometrų atstumu nuo Latvijos sienos įsikūrusioje Rusijos Federacijos karinėje bazėje dislokuoti žymiai šiuolaikiškesni kovos sraigtasparniai, kelia ne tik susirūpinimą. Pagal RF planus, šioje bazėje po 2–3 metų bus įkurdinta 100 skraidymo aparatų. Kad šios bazės užduotis yra karinė – įsiveržus į priešo teritoriją, paremti sausumos pajėgas – neslepia ir Latvijos ginkluotųjų pajėgų dimisijos kapitonas Martinis Verdynis.
„Kovos sraigtasparniai kartu su krovininiais gali būti naudojami mobilioms oro operacijoms. Tai reiškia, kad į orą jie pakyla iš vieno aerodromo, kerta kurias nors valstybines sienas, nusileidžia priešo teritorijoje, iškrauną krovinį – kovotojus – ir išskrenda. Kovos sraigtasparniai reikalingi tokios operacijos priedangai“, – sako M. Verdynis.
Rusijos kovos sraigtasparnis Ka-52, dar vadinamas „Aligator“ (militaryphotos.net nuotr.)
Sraigtasparnis Ka-52, kitaip dar vadinamas „Aligator“, pasaulyje šiandien žinomas, kaip vienas greičiausių, skrenda viršydamas 300 km per valandą. Jo korpusas atsparus kulkų smūgiams. Apginkluotas raketomis, galinčiomis sunaikinti tankus ir šarvuočius. Jis ypač stabilus ir manevringas, net pučiant stipriam vėjui – tokias savybes suteikia du rotoriai, kurių kiekvienas sukasi sava kryptimi. Savo kariniam-pramoniniam kompleksui Rusija kasmet užsako pagaminti 20 tokių sraigtasparnių. Jų veikimo spindulys – 500 km. Tokiu būdu bazė Ostrove Latvijos, Lietuvos ir Estijos atžvilgiu kelia visiškai įmanomą grėsmę.
„Mažų mažiausiai, čia reikėtų užduoti klausimus Rusijai. Jei politiniu lygiu Rusija teigia siekianti pragmatiškų santykių, tuomet ką turėtų reikšti šalia Latvijos sienų didinamo ginkluotųjų pajėgų kontingento užuomina? Ir dar – ką Rusija nori pasakyti įrengdama tokio tipo straigtasparnių bazę? Ir šis klausimas turi būti užduotas diplomatiniu lygiu. Mums nereikia drovėtis kalbėti apie tai, kas vyksta šalia mūsų sienų. Juk tai mūsų reikalas“, –pabrėžia Rytų Europos politinių tyrimų centro direktorius Andis Kudoras.
„Iš Baltijos šalių pusės savo objektus ir savas karines struktūras mes orientuojame gynybai. Tuo tarpu kitapus sienos mes matome ir taktines raketas, galinčias gabenti branduolines galvutes, ir puolamuosius sraigtasparnius. Visa tai yra ginkluotė, skirta pulti. Kai paklausiame, kam šioje vietoje reikalinga puolamoji ginkluotė, paprastai atsakoma taip: mes gaudom teroristus“, – sako Saeimos nacionalinio saugumo komiteto vadovas Valdis Zatleras.
Latgalės pusėje įvykius seka prieš vienuolika metų Audrenėje įrengtas radaras ir kartkartėmis į orą iš Lietuvos pakylantys NATO naikintuvai. Kai kurių ekspertų nuomone, atsiradus greta sienų aviacijos bazei, Latvija turi rimtai pagalvoti apie pasienio erdvės kontrolės sustiprinimą. Naujos kartos rusiški sraigtasparniai kovines užduotis vykdo skrisdami labai žemai, ne aukščiau medžių viršūnių. Pažemiui skrendančių objektų Latvijoje įrengti NATO radarai susekti negali. Tą patį tvirtina ir Ginkluotųjų pajėgų atsargos generolas Gundaras Abolas. „Šiuo metu Latvijoje mes neturime tinkamos priešlėktuvinės gynybos sistemos. Todėl tas (rusiškas) sraigtasparnis galėtų skristi nieko nebijodamas, jeigu neturėtume bazuojamų Šiauliuose karinių NATO naikintuvų. Be priešlėktuvinės gynybinės sistemos, galinčios vienu metu stebėti, susekti ir kovoti su dešimčia ar dvylika priešo objektų, esame kaip be rankų. Mus paprasčiausiai prislėgtų iš oro“, – pabrėžia G.Abolas.
Kol kas yra žinoma, kad Latvijos kariuomenė iš Didžiosios Britanijos planuoja pirkti kovinius šarvuočius. Buvę kariškiai sako, kad ši technika pasitarnaus tuo pagrindu, kurio reikia siekiat įrengti priešlėktuvines raketas, kurių Latvija galės įsigyti artimiausiu metu, ir tuo sustiprins mūsų pasienio gynybą. Be to, būtina skubiai sukurti naują oro erdvės radarų tinklą.
„Esamas oro erdvės sistemas reikia pagerinti, matyt, papildyti jas žemą skrydį susekančiais radarais, taip pat galinčiais pastebėti pakilimo momentą. Greičiausiai dar prireiks ir pasyviųjų, priešo nesusekamų radarų. Galiausiai teks sustiprinti visą turimą priešlėktuvinę gynybą. Tačiau labai abejoju, kad patys vieni sugebėtume tai įgyvendinti, nes šios sistemos pernelyg brangios, kad jas sau galėtų leisti įsigyti visos trys (Baltijos) šalys, tuo tarpu bendromis jėgomis – su NATO ir JAV – tą padaryti tikrai galėtume“, – sako G.Abolsas.
Ar Daugpilis taps „latviškuoju Krymu“?
Tokį klausimą kelia The Daily Telegraph. Britų žurnalistų manymu, rytinės Latvijos (Latgalijos) provincijos stambiausias centras Daugpilis gali tapti naujuoju objektu, kurį „imsis globoti“ Rusija. Šį iki bolševikinio perversmo Rusijos imperijos sudėtyje buvusį miestą žurnalistai vadina „latviškuoju Krymu“.
Kaip pažymi The Daily Telegraph, Daugpilis yra išsidėstęs tarp „milžiniškų beržynų giraičių, plytinčių link Rusijos sienos“ ir stūkso „tiesiog prie Kremliaus durų“.
Aptardamos šią publikaciją, „Latvijos žinios“ patikslina: už 25 km nuo Daugpilio yra Lietuvos siena, už maždaug 30 km – Baltarusijos siena, o iki Rusijos sienos – daugiau nei 100 km.
Daugpilis, ko gera, vienintelis miestas Europos Sąjungoje, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai“. The Daily Telegraph duomenimis, vietos gyventojai – bent jau taip sakė jų pakalbinti 34-ių metų trijų vaikų tėvas ir 80-metė pensininkė – neva neprieštarautų, jeigu miestas priklausytų Rusijai, nes gyvenimas Rusijos Federacijoje „nėra idealus, bet ir neblogas, o ES nevykdo pažadų.“
Keletas faktų apie Daugpilį.
Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 metais Daugpilis (Dinaburgas, Dvinskas) buvo prijungtas prie Rusijos imperijos Pskovo gubernijos, nuo 1802 metų jis priklausė Vitebsko gubernijai.
Po Spalio revoliucijos, 1917 metų gruodžio 31 dieną, RTFSR Liaudies komisarų tarybos nutarimu Vitebsko gubernijos Dvinsko apskritis buvo perduota „Sovietų Latvijai“ (Iskolato respublikai). 1918 metų vasario 18 dieną miestą užėmė vokiečių kariuomenė, kuri 1918 metų gruodžio 9 dieną Dvinską be mūšio atidavė Raudonajai armijai. Tada Dvinskas buvo prijungtas prie Latvijos SSR, paskelbtos 1918 metų gruodžio 17 dieną.
1920 metų sausio 3 dieną, po kautynių dėl Dvinsko, miestą okupavo generolo Rydz-Smigly vadovaujama lenkų kariuomenė. Pagal 1920 metų rugpjūčio 11 dienos Rygos taikos sutartį su Sovietų Rusija miestas ir apskritis buvo perduoti nepriklausomai Latvijai ir tais pačiais metais miestas pervadintas Daugpiliu („pilis/miestas prie Dauguvos“). Tačiau rusakalbiai ir toliau vadino miestą „Dvinsku“. Daugpilio pavadinimas įsitvirtino jau sovietiniais metais.
Daugiau video apie Latvijos rusakalbių planus, kaip priartinti „Rusijos pavasarį“.
Šaltiniai: ves.lv, rosbalt.ru, vpk-news.ru