Prasidėjo tretieji karo Ukrainoje metai – dabartinė situacija fronte kelią nerimą, kaip ir Vakarų galimybės aprūpinti Ukrainą jai reikalingais ginklais. O ką per dvejus metus nuveikė mūsų valdžia – ar šiandien esame labiau pasirengę atremti galimą karinę invaziją nei karo pradžioje? Ar atsilaikytume nors porą savaičių? Kuo mums padėtų tankai, kuriuos gausime tik po dešimtmečio? Ar išgelbėtume nuo žūties bent jau savo šalies senolius ir vaikus? Deja – ne. Kol turime valdžią, kuriai labiau rūpi „šokiai ir žaidimai” taškant lėšas visokioms pinigų plovykoms ir utopiniams stadionams, o ne ginkluotei ir slėptuvėms – galime neturėti jokių iliuzijų. Tam, kad reikalai pajudėtų – reikėtų kuo greičiau imtis esminio valstybės finansų skirstymo ir naudojimo audito. Pokalbis su nepailstančiu Ukrainos rėmėju Šarūnu Jasiukevičiumi.
