Arkivyskupas Lionginas Virbalas. Esu pasiruošęs palaikyti kenčiantį, išjuoktą, užsipultą žmogų net ir be „Je suis N.“

Šiomis dienomis girdime daug ginčų, kaltinimų, daug aistrų ir nuoskaudų.

Pasisakymų triukšme turbūt labiausiai reikia atjausti tuos žmones, kurie išgyvena savo homoseksualų polinkį ar savo kitoniškumą. Atrodo, kad jie iš niekur nesulaukia autentiško palaikymo.

Skirtingo ar neapibrėžto lytiškumo ideologijos propaguotojai, klausę ar neklausę kitų, prisistato atstovaujantys visiems. Tada daugiau įtakos, daugiau paramos, daugiau lėšų – argi tai paslaptis?

Suprantama, kad homoseksualius polinkius turintys žmonės kenčia nuo visų, tarp jų ir katalikų, kurie nepritardami veiksmui pasirodo negailestingi pačiam žmogui, kurie smerkia nepriimtinos ideologijos piršimą (žinoma, ir tokią nepagarbą visuomenei kaip gašlumo ar apatinių drabužių demonstravimas paraduose), priskirdami tai visiems skirtingos lytinės orientacijos žmonėms.

Manau, kad dauguma žmonių, jausdami homoseksualius polinkius, jautriai išgyvena savo kančią ir savo meilę, nesupratimą ir pasmerkimą, savo laisvę ir ribotumą. Nepaisant lyties, orientacijos, rasės, tautybės, nepaisant visų mūsų skirtumų esame vienodai svarbūs žmonės. Nė vienas neturime daugiau ar mažiau to, kas mus daro žmonėmis. Todėl priimu kiekvieną kaip savo brolį ir seserį.

Nė kiek neabejoju, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Yra daug kitų žmogiškų ryšių: draugai, bičiuliai, kolegos, bendramoksliai, partneriai, gyvenantys kartu, bet šeima yra išskirtinis ir nepakeičiamas ryšys. Gerbiu kiekvieną žmogų ir du vienos lyties žmonės turi teisę sulaukti tinkamos pagalbos, bet tai iš esmės skiriasi nuo vyro ir moters sudarytos šeimos.

Taip pat nesutiksiu, kad prigimtis nieko nereiškia. Gyvendami galime prisiimti įvairiausius vaidmenis, gerus ir blogus, mus gali daug kas įtakoti, bet to, ką atsinešame gimdami, neįmanoma paneigti. Popiežius Pranciškus apaštališkame paraginime „Amoris laetitia“ rašo: „Viena yra suprasti, kad žmogus silpnas, o gyvenimas sudėtingas, kita – priimti ideologiją, siekiančią į dvi dalis padaryti neperskiriamus tikrovės aspektus“, paneigti „vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą“.

Turiu savo nuomonę – ją išsakysiu ir ginsiu. Tai mano sąžinės laisvė, mano pilietinė teisė. Kiti gali mano įsitikinimus laikyti neteisingaiss – kalbėkimės, juk esame demokratinės visuomenės nariai, kurioje skirtinga nuomonė negali būti iš anksto užčiaupta.

Ir, be abejo, man skaudu, kai iš manęs tyčiojamasi. Lygiai kaip skaudu, kai tyčiojamasi iš kitų, ir tų, kurių nuomonei aš nepritariu. Todėl esu pasiruošęs palaikyti kenčiantį, išjuoktą, užsipultą žmogų net ir be „Je suis N.“ rėmelio Facebook’o paskyroje.

Norėčiau, kad nesutinkantys su manimi, man prieštaraujantys nepasijustų mano užgauti ar pažeminti (jei jie kitokią nuomonę jau savaime laiko užgavimu, tada, aišku, nieko nepadarysi). Būtų gera, jei po susitikimo – tegul ir per užrašytą žodį – priešiškumas vienų kitiems bent jau nedidėtų.

Esu tikras, kad Evangelija ir Jėzus, kurį išpažįstu, nėra nė prieš vieną žmogų, o tik už tiesą ir tam, kad padėtų išsilaisvinti iš blogio veikiančio žmoguje.

Atėjęs šaukti „ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“, Jėzus nenustatė jokios ribos, už kurios jau nebeieškotų žmogaus.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Labai mandagiai,

su užuojauta,tačiau neišduodant Tiesos.

stasys

.. taip , šis tekstas vertas tikro kunigo . Tokiam žmogui parapijiečiai ne tik ganomos avelės ,baltos ir juodos. Žmonės iš ties skirtingi kaip ir jų liežuviai būna stori ir ploni .

Visiems

geras nebūsi…

Prašalietis

Tenka pastebėti, kad tokie katalikų pseudoarkivyskupai kaip Lionginas Virbalas „su savo nuomonėmis” padarė šiuolaikinę bažnyčią, kaip ir virto šiuolaikinė „demokratinė” visuomenė, „seksualiai ir kitaip kenčiančių” pedofilų,homoseksualų ir kitokių „egzotinio sekso” iškrypėlių prieglauda. Tokiems pseudo „Dievo” tarnams žmonių seksualiniai psichiniai, dvasiniai iškrypimai ir išsigimimai, kaip ir šios publikos nuodėmingi seksusliniai poelgiai „neegzistuoja”. Matomai, pats „archivyskupas” būdamas bažnyčioje klapčiuku ar suaugęs, kai buvo jaunas ir gražus ir „dar nekaltas”, vyresnių ” bažnyčios tarnų” buvo tratinamas ar, atsidėkodamas už padarytą „paslaugą”, pats vieną kitą „savo tikėjimo brolį taip pat patratintindavo”. Nes tik toks „dvasios tarnas” taip gerai „supranta” ir be Biblijos postulatų tokių „kankinių seksualines kančias”, kurie šiais laikais kiekviena proga ir be progos viešina savo šiuolaikinę „egzotinę seksualinę orientaciją”:” hoseksualizmas, pedofilija, zoofilija,… Skaityti daugiau »

Akcentai

Šiandien daugiausia kenčia vaikai ir jaunimas, nes iš jų grobiamas Dievo pasaulis. Kaip grobiamas? Gyvenimo kelias, kuris atsiremia į žmogaus prigimtį ir pašaukimą apgaulingai keičiamas pasitelkus melagingų liudijimų laviną (kino filmai, popliaros dainos, propagandinės informacinės bangos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, galop patyčios iš „tradicinį” gyvenimą ir vertybes liudijančių žmonių). Vyresnios kartos žmones šios informacinės atakos
pažeis mažiau ar jų poveikis bus nuvalytas kaip nusivalome purvą, lietingą dieną grįžę namo. Todėl vyresnieji natūraliai reguoja į tai kas jiems atrodo svarbiau: užuojauta autentiškai kančiai žmogaus atsidūrusio tarp nenugalimo
pragaištingo polinkio ir tiesos apie būtį.
Jaunam žmogui, deja, informacinės atakos yra pražutingos. Juo labiau, kai tokia propaganda yra papuošiama apsisprendimo laisvės gynimu ir užuojauta.

štaziui

stasele, prieš kalbėdama, išimk savi šeimininko atitinkamą organą iš burnos. Nors ne, tęsk savo pareigas šeimininkui. O čia nesirodyk su savo gėda ir ypač – nekalbėk.

Nustebęs

Ir vilkas sotus ir avis sveika,tik tūkstančiai prievarta suvedžiotu mažutelių sielų.Kazkas klysta,arba tie kunigai ir vyskupai ,kurie nebijo eiti prieš apmokamą opiniją ir bando gelbėti Kristaus mokslą ir sielas,arba kiti ,kurie renkasi reliatyvizmą.

Al.

,,Atrodo, kad jie iš niekur nesulaukia autentiško palaikymo.”
Kai kuriems autentiškas palaikymas būtų tik diržų į subinę. Ko tas Ješua tuos stalus šventoriuj vartė, burnojo prieš valdžią. Gal žmonėms tiesiog trūko autentiško palaikymo ?

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top