faktai.lt
Viskas labai rimta. Atmosfera įkaitusi iki virimo temperatūros, trūksta tik menkiausios kibirkšties ir viskas sprogs. Primena 2009 metų sausį ir Sąjūdžio laikus.
Viskas taip rimta, kad net pagrindinis pagrindinio portalo kolumnistas nervingai kasosi nudribusį pilvą ir viešai piktinasi. Kur tai matyta, kad įrašas apie krevečių ir kalafiorų kainą Facebooke surinktų daugiau nei 40 tūkstančių „like’ų“ ir tautai nebebūtų įdomu skaityti dešimtą kartą kartojamą mantrą apie viščiukų pešėjus ir poilsį su Fausta Trakuose.
Pagrindinė ir nepagrindinė žiniasklaida mirga apokaliptinėmis antraštėmis, sprogdina internetą, šokdina ekonomistus, kurie dar nelabai susigaudo, ar čia dar tik valsas, ar jau polka su ragučiais, iškilūs visuomenės atstovai jau steigia pasipriešinimo kuopeles, numatytos net spontaniškos protesto akcijos „Akropoliuose“ datos.
O už viso to stovi ne V.Landsbergio anūkas su nauju planu Lietuvai, ne V.Mazuronis, kuris žino, ką daryti ir net ne S.Skvernelis su vardiniu ginklu, gautu už gerą tarnybą policijoje.
Visą šurmulį sukėlė dainininkas. Marijonas Mikutavičius. Mat jis labai mėgsta Kauno mero V.Matijošaičio įmonėje gaminamas krevetes, tačiau jam nepatinka, kad jos po euro įvedimo dvigubai pabrango.
Dar Marijonui nepatinka, kad valstybė, kurią jis meiliai vadina „šaltu cementiniu drambliu“, su juo nesikalba. Neprisėda šalia ir nepaaiškina, kodėl brangsta krevetės ir kalafiorai, kodėl didėja emigracija ir kodėl niekas nenori didinti atlyginimų.
Aš ne veltui pradžioje kalbėjau, kad situacija primena Sąjūdį. Juk iš esmės Marijonas nori to paties, nuo ko ir prasidėjo Sąjūdis. Jis nori, kad būtų „glasnost“. Jis nori, kad prasidėtų „perestroika“.
Ir, reikia pripažinti, jo pasiekimai primena V.Landsbergio pasiekimus. Iš tiesų tai net gerokai viršija.
„Glasnost“ Marijonas paskelbė tik vakar, o pažiūrėkite, kokie rezultatai: Konkurencijos taryba iš karto išplatino pareiškimą, kuriame išsamiai paaiškino, kad dėl didelių kalafiorų ir krevečių kainų iš esmės kalta emigracija. Nes Lietuvoje mažai pirkėjų. Neoficialiomis žiniomis, Taryboje buvo įjungta viena papildoma telefono linija, kad kitą kartą, kai paskambins G.Nausėda, jam reikėtų laukti ne tris, o tik pusantros valandos.
Statistikos departamentas greitai parengė infogramą, kurioje aiškiai parodoma, kad Marijono pareiškimai dėl didėjančių kainų yra žinomai klaidingi, nes iš tiesų Lietuvoje po euro įvedimo dauguma prekių atpigo. Kalafiorų ir krevečių tame sąraše nėra.
Premjeras A.Butkevičius, reaguodamas į Marijono „glasnost“ iššūkį, penktadienį pranešė, jog pirmadienį rengiamas skubus pasitarimas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Premjeras netiki, kad euras galėjo turėti kokios nors įtakos kainoms ir nors jis ne R.Juknevičienė, dėl kalafiorų ir krevečių kainų jam kyla įvairių minčių. Susitikime dalyvaus ir ūkio ministras, tad galima tikėtis, jog bus priimti reikalingi sprendimai dėl investicijų į kalafiorus ir krevetes.
Ir visa tai tik per vieną dieną!
Ar V.Landsbergiui Sąjūdžio laikais bent ką nors panašaus buvo pavykę pasiekti? Ar Komunistų partijos Centro Komitetas rengdavo skubius pasitarimus po kiekvieno jo pareiškimo? Ar valstybės institucijos puldavo aiškintis ir piešti gražius paveikslėlius? Nieko panašaus – viskas trukdavo savaites ar net mėnesius.
Išeina, kad Marijonas šiandien įtakingesnis nei V.Landsbergis Sąjūdžio laikais.
O pridėkite dar gausų būrį portaluose žinomų žmonių, kurie atsiliepė į Marijono obalsį ir jungiasi prie naujojo sąjūdžio. Pagrindinis portalas, pastūmęs į šoną savo pagrindinį apžvalgininką (nes jis nemėgsta kalafiorų ir krevečių ir teikia pirmenybę kotletams su bandelėmis) skelbia apie masinį palaikymą Marijonui: Solveiga Mykolaitytė, Simona Starkutė, Skaistė Steikūnaitė, Julija Žižė, Sandra Chlevickaitė, Tadas Juodsnukis, Ineta Puzaraitė, Justina Stambrauskaitė ir dešimtys kitų portalų žmonių jau paskelbė, kad ištisas tris dienas neis į parduotuves. Ir visai nesvarbu, kad jūs tikriausiai nežinote, kas jie tokie ir kodėl mums turi būti svarbu, kad jie tris dienas nepirks krevečių (aš, prisipažinsiu, irgi nežinau), tačiau sąjūdis plečiasi ir „glasnost“ įgauna pagreitį.
Tiesa, teisingumo dėlei reikėtų paminėti, kad Marijonas šiek tiek veidmainiauja, sakydamas, kad šaltas cementinis dramblys nesikalba su žmonėmis. Štai visai neseniai prezidentė D.Grybauskaitė buvo sukvietusi visą būrį portalų žmonių į Daukanto rūmus pakalbėti apie saugesnę Lietuvą. Kai kuriuos tų žmonių, įskaitant patį Marijų, prezidentė paskelbė ambasadoriais ir leido jiems viešai pasisakyti, ką jie galvoja ape saugią Lietuvą.
Aš ten nebuvau ir nežinau, ar Marijonas kalbėjo apie eurą ir krevetes, bet, neabejoju, kad kai kitą kartą jį pakvies, jis paklaus šalto cementinio dramblio, kodėl tos krevetės taip pabrango ir atsakymą perduos mums visiems. O kol kas belieka palaukti ir pažiūrėti, kaip Marijono paskelbta „glasnost“ politika rutuliosis toliau ir tikėtis, kad prasidėjusi „perestroika“ iš tiesų sumažins krevečių ir kalafiorų kainas.
Ir kol lauksime, galime pagalvoti apie tai, kaip čia Lietuvoje nutiko, kad mokytojams pradėjus kalbėti apie mažus atlyginimus, jie pirmiausia yra apšaukiami rusų agentais, kad profsąjungoms protestuojant dėl naujojo Darbo kodekso, beveik niekas nekreipia į tai dėmesio, kad žiniasklaidoje yra daugiau tekstų apie Rusijos, o ne Lietuvos problemas ir kad valdžia pradeda imituoti kalbėjimą su piliečiais po dainininko įrašo Facebooke.
Gero jums savaitgalio ir nepamirškite registruotis į nepirkimo akciją.
Beje, V.Landsbergio tauta taip ir neišrinko prezidentu. Gal naujajam sąjūdžiui ir Marijonui pasiseks?