faktai.lt
Šiandien skaičiau vakarykštį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos atitikimo Konstitucijai. Jei nieko apie jį negirdėjote, tai galiu pasufleruoti, kad juo Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ir tuometinio švietimo ir mokslo ministro liberalo G.Steponavičiaus sprendimai, kuriais mokytojų atlyginimai buvo apkarpyti iki 30 procentų, prieštarauja Konstitucijai.
Šiaip jau nieko naujo, nes šiandien jau žinome, kad dauguma anuometinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės sprendimų, kuriais buvo griaunama darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sistema Lietuvoje, buvo antikonstituciniai. (Gali būti, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl buvęs premjeras A.Kubilius iki šiol neparašė žadėto vadovėlio apie Lietuvos „gelbėjimą“ nuo krizės).
Kita vertus, daugumai Lietuvos rinkėjų nei Konstitucinio Teismo sprendimai, nei tai, kokios partijos ką darė būdamos valdžioje, neturi jokios reikšmės. Nes Lietuvos rinkėjai dažniausiai balsuoja ne pagal savo interesus, o pagal partijos lyderių išvaizdą ir jų reklamos kiekį pagrindiniuose portaluose ir televizijose per du mėnesius iki rinkimų.
Todėl nepaisant to, kad dalis mokytojų dėl konservatorių ir liberalų sprendimų jau šešerius metus gauna mažesnį, nei galėjo gauti atlyginimą, per būsimus Seimo rinkimus vėl balsuos už G.Landsbergį ir R.Šimašių. Nes vienas yra tiesiog gražus anūkas, o kitas dar gražiau moka pavaizduoti Kiškį Piškį socialiniame tinkle Facebook.
Taip pat neatmestina galimybė, kad prabėgus porai metų po rinkimų ta pati už juos balsavusių mokytojų dalis rinksis į piketą prie Vyriausybės nešdami plakatus, skelbiančius, kad valdžia mokytojus apgavo. Lyg patys to nebūtų norėję ir prie to prisidėję, atitinkamai balsuodami per Seimo rinkimus. Nors darys nesąmoningai, nes kaip ir didelė dalis kitų profesijų Lietuvos rinkėjų nesugeba įžvelgti sąsajos tarp Seimo rinkimų ir po to valdžios priimamų sprendimų.
Jei būtų priešingai ir jei pedagogai per Seimo rinkimus bent kiek galvotų apie savo interesus ir sprendimus priimtų ne pagal Kiškio Piškio ausų ilgį ar rinkimų kampanijos metu jiems patiekiamų makaronų kiekį, bent jau už minėtas dvi partijas – TS-LKD ir Liberalų sąjūdį jie turėtų nebalsuoti tol, kol jiems nebus išmokėtos kompensacijos už šešerius metus gaunamus neteisėtai sumažintus atlyginimus.
Bet tikriausiai taip nebus, nes priežastinio ryšio apibrėžimo mokyklų programose nėra, o vienas iš pagrindinių pedagogikos postulatų yra „Repetitio est mater studiorum“.
Ir tai net nepaisant to, kad kompensacijų už neteisėtai prieš šešerius metus sumažintus atlyginimus mokytojai bent jau iki būsimųjų Seimo rinkimų tikrai negaus.
Tuo apdairiai pasirūpino Konstitucinis Teismas, nutaręs, kad jo vakarykštis sprendimas įsigalios tik 2017 metų sausio 2 dieną, tai yra, kai po Seimo rinkimų jau dirbs nauja Vyriausybė. Sprendimą antikonstitucinius sprendimus palikti galioti dar beveik pusantrų metų Konstitucinis Teismas argumentavo tuo, kad „reikiamų legislatyvinių sprendimų priėmimas bus susijęs su valstybės biudžeto planavimu“.
Matyt, Konstitucinio Teismo teisėjai nežino, kad valstybės biudžetai tvirtinami kasmet ir kad, pavyzdžiui, 2016 metų valstybės biudžeto projektas tik šią savaitę pateko į Seimą.
Jei būtų tai žinoję, tai tikriausiai sprendimo įsigaliojimą dėl mokytojų atlyginimų būtų atidėję ne metams ir trims mėnesiams, bet pavyzdžiui, trims mėnesiams, kaip kad buvo 2013 metais, kai tas pats Konstitucinis Teismas nusprendė, kad atlyginimai teisėjams ir valstybės tarnautojams konservatorių ir liberalų vyriausybės taip pat buvo sumažinti neteisėtai.
Gal tada vakarykščiame sprendime, kaip ir 2013 metais Konstitucinis Teismas net būtų įrašęs, jog „įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kad valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuotų“.
Nes tą pačią frazę juk buvo įrašęs ir 2014 metais, kai nusprendė, jog prokurorams atlyginimus konservatoriai su liberalais taip pat buvo sumažinę neteisėtai.
Vakarykščiame Konstitucinio Teismo sprendime žodžių „kompensavimas“, „privalo“, „protingas laikotarpis“ man nepavyko rasti. Bet čia tikriausiai todėl, kad valstybės tarnautojai, teisėjai ir prokurorai „atlieka sudėtingą aukštos kvalifikacijos darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė“, o mokytojai tik moko vaikus.
Bet jei Konstitucinio Teismo teisėjai būtų renkami kaip ir Seimo nariai, tai dalis mokytojų tikriausiai vis tiek už juos balsuotų, kartu su teisėjais ir prokurorais, nes jie dažniausiai Konstitucinio Teismo sprendimų neskaito ir priežastinių ryšių tarp jų ir savo atlyginimų dydžio neįžvelgia.
P.S. Vakar buvau renginyje, kuriame vienas žmogus sakė, kad geriausias pranašas yra tas, kurio pranašystės neišsipildo. Tai aš norėčiau būti geriausiu.