Artūras Račas. Dalios Grybauskaitės Lietuva. I dalis: Rinkimus padėjęs laimėti melas, kurio nepavyko paslėpti

Tai bus dviejų dalių rašinys apie D.Grybauskaitę ir jos kuriamą Lietuvą. Dar nuo praėjusių metų spalio pabaigos, kai Prezidentūra nutekino VSD pažymą, žinojau, kad ateis ta diena, kai apie tai rašysiu. Taip pat žinojau, kad apie tai nerašys „didžioji žiniasklaida“, nes vieniems reikia laimėti viešuosius pirkimus, kitiems – gauti lėšų iš biudžeto, treti mėgsta fotografuotis ir gauti ordinus, o dar kiti – tiesiog prasigėrę ir parsidavę. Žinojau ir tai, kad prabėgus metams didžiajai daliai Lietuvos visuomenės ši istorija bus jau neįdomi, nes D.Grybauskaitė perrinkta antrajai kadencijai, VSD slapta pažyma tapo nebeslapta, D.Ulbinaitė prezidentūroje nebedirba, o galimi D.Grybauskaitės ryšiai su KGB tėra Rusijos propaganda.

Tiesa, nežinojau, kad bandant nuslėpti padarytą nusikaltimą, šiandien Lietuvoje vyks jau protu nesuvokiami dalykai. Nežinojau, kad per metus D.Grybauskaitės sukelta ir konservatorių bei jų ciuciukų palaikoma isterija pasieks ribas, artimas beprotybei, nežinojau, kad žiniasklaidos gebėjimas suprasti, kas iš tiesų vyksta, sumenks iki nykstamo dydžio. Taip pat nežinojau, kad Lietuvoje atsiras tiek daug baimės.

Bet juk negali visko iš anksto žinoti. O kai jau žinau, negaliu apie tai nekalbėti.

* * *

Taigi, viskas prasidėjo 2013 metų spalio 31 dieną, kai naujienų agentūra BNS paskelbė slaptą VSD pažymą, kurioje, be kitų dalykų, buvo teigiama, kad Rusija artimiausiu metu paskelbs kompromituojančią informaciją apie D.Grybauskaitę ir kitus aukštus Lietuvos pareigūnus. VSD rėmėsi savo šnipais, dirbančiais Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyriuje, tad informacija, be abejonės, buvo patikima.

Ir tikrai – vienas Rusijos portalas tokią informaciją paskelbė. Iš esmės tai ten nebuvo nieko naujo, nes apie prezidentės studijas Leningrade jau seniai buvo žinoma. Be to, juk VSD jau buvo perspėjusi, kad tai įvyks, tad visiems buvo aišku, kad tai šmeižtas, į kurį neverta kreipti dėmesio. Niekas ir nekreipė.

Tačiau kliuvo BNS žurnalistams, kuriems buvo pakišta ta slaptoji VSD pažyma. STT įrašinėjo jų pokalbius, tampė į apklausas, atėmė kompiuterius, telefonus, darė kratas vaikų akivaizdoje. Ieškojo, kas nutekino pažymą.

Ieškojo pas BNS žurnalistus, nes Lietuvos Prezidentė viešai pareiškė, kad pažyma nutekėjo ne iš prezidentūros. Štai ką ji sakė 2013 metų lapkričio 15 dieną:

Pažyma, įregistruota, su parašais, Prezidentūrą pasiekė tiktai lapkričio 4 d., t.y. po švenčių. Ir, pagal procedūrą, kol nepamato jos prezidentė, niekas kitas jos gauti negali. Taigi pažyma Prezidentūroje atsirado tiktai lapkričio 4 d.

Tai šiek tiek prieštaravo ankstesniems įvykiams, kai prezidentė, būdama Latvijoje, sužinojo apie nutekintą pažymą ir sugebėjo labai greitai įrašyti ir perduoti per kurjerį į Lietuvą savo video kreipimąsi, kuriame aiškino, kad ji buvo informuota apie prieš ją asmeniškai rengiamas atakas.

(Beje, į šį įrašą reikėtų pažvelgti kiek atidžiau. Problema ta, kad BNS pranešimas apie VSD pažymą buvo paskelbtas spalio 31 d. 12.15 val., o prezidentės video sveikinimas lrytas.lt pasirodė jau 16.06. Tai reiškia, kad Lietuvos rytas TV jis buvo ištransliuotas kokiu pusvalandžiu anksčiau. O juk prieš tai dar reikėjo jį pažiūrėti, sumontuoti. Prezidentė juk nuo pat ryto dalyvavo Latvijoje vykstančiame trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikime. Nežinau, kaip jums, bet mane toks operatyvumas jau tada labai stebino, nes aš sunkiai galiu įsivaizduoti, kaip vykstant svarbiam susitikimui, per tris valandas galima perskaityti, ką parašė BNS, sugalvoti, ką pasakyti, tarp susitikimų su prezidentais surasti laiko įrašyti video sveikinimą ir jį nusiųsti į Lietuvą. Todėl mano spėjimas – tas video sveikinimas buvo įrašytas iš anksto, žinant, kad VSD pažyma bus nutekinta).

Bet tada mažai kas atkreipė į visa tai dėmesį, nes rusai jau puolė.

Mažai kas kreipė dėmesį ir vėliau, kai VSD slapta pažyma tapo nebeslapta, kai prezidentūroje buvo pakeistos pareigybinės instrukcijos, kurios leido D.Ulbinaitei, nepaisant pareikštų įtarimų, toliau darbuotis prezidentūroje.

Niekas neklausė, kodėl prokuratūrai jau 2013 m. lapkričio viduryje viešai paskelbus, kad yra žinoma, kas nutekino VSD pažymą, teismas prasidėjo tik šį rudenį. Nes jei kas nors būtų paklausęs, vienintelis teisingas atsakymus buvo: todėl, kad artėja prezidento rinkimai, ir todėl, kad D.Grybauskaitė ketina juose dalyvauti. O ar žmonės balsuos už tą, kuris naudojasi VSD savo asmeniniams interesams įgyvendinti ir dangsto nusikaltimą padariusį asmenį, klausti niekas nesiryžo.

Todėl teismo nebuvo, o D.Grybauskaitė rinkimus – nors ir ne pirmajame ture – palyginti nesunkiai laimėjo. Nes jai dirbo ne tik VSD, bet ir VRK, nepanorusi aiškintis, už kieno pinigus buvo susukti ir konservatorių platinami už ją agituojantys vaizdo klipai, aiškiai pažeidžiantys įstatymų reikalavimus ir keliantys pagrįstas abejones dėl D.Grybauskaitės „juodosios rinkimų kasos“.

Tačiau, nepaisant visų pastangų ir delsimo, nepaisant to, kad pati D.Grybauskaitė atsisakė duoti parodymus (nors jei esi nekaltas, tai nėra ko slėptis nuo teisėsaugos už imuniteto) prasidėjusio tyrimo numarinti nepavyko ir byla pagaliau atsidūrė teisme. Čia tikriausiai todėl, kad ne visi prokurorai ir ne visi teisėjai bijo D.Grybauskaitės, ir todėl, kad ne visi prokurorai ir ne visi teisėjai prarado sąžinę. Teismas – didelei mano ir daugelio kitų nuostabai – slaptas, nors pažyma jau kaip ir neslapta. D.Grybauskaitė teisme nefigūruoja, visas malkas ten susirinks D.Ulbinaitė, kuri iš savo kuklios algos sugebėjo pasisamdyti du advokatus.

Ir nepaisant to, kad teismas slaptas, bomba vis tiek sprogo. Ir sprogo taip, kad aptaškė ir D.Grybauskaitę. Pasirodo, VSD pažyma, priešingai nei viešai teigė D.Grybauskaitė ir D.Ulbinaitė, prezidentūroje atsirado dar spalio 30 dieną, tai yra, BNS pranešimo išvakarėse. Ją ten atnešė ir D.Ulbinaitei asmeniškai įteikė Valstybės saugumo departamento valdybos viršininkas Vidmantas Kaladinskas:

VSD darbuotojui susitikti su prezidente nebuvo leista, todėl pažymos projektą jis paliko D. Ulbinaitei. Tuo metu su slapta informacija galėjusi dirbti vyriausioji patarėja saugumietį priėmė savo darbo kabinete ir pažadėjo dokumentus perduoti šalies vadovei.

Aukščiau pateikta citata yra labai svarbi. Pirmiausia, ji liudija, kad D.Ulbinaitė gavo pažymą, antra – o tai galbūt yra dar svarbiau – kad su ta pažyma tikriausiai susipažino ir pati prezidentė D.Grybauskaitė, kuri tuo metu buvo Lietuvoje. Juk reikia būti visišku užkalniu arba matoniu, kad galėtum galvoti, jog D.Ulbinaitė prezidentei tą vakarą apie saugumiečio vizitą nepranešė ir apie pažymą D.Grybauskaitei pasakė tik rytojaus dieną, perskaičiusi apie ją BNS.

Todėl išvada – bent jau man asmeniškai – peršasi vienareikšmė – spalio 30 dieną apie VSD pažymą jau žinojo ir D.Ulbinaitė, ir D.Grybauskaitė. Jei žinojo, vadinasi, vėliau viešai teigdamos priešingai, abi įžūliai melavo, klaidino visuomenę ir slėpė padarytą nusikaltimą.

Jei klaustumėte manęs, tai aš manau, kad viskas buvo maždaug taip: D.Ulbinaitė neleido saugumiečiui susitikti su prezidente, nes taip buvo galima sukurti D.Grybauskaitei šiokį tokį alibi. Saugumiečiui išėjus ji pasitarė su D.Grybauskaite ir abi nusprendė, kad pažymą reikia nutekinti. Tada D.Ulbinaitė paskambino J.Damulytei ir pasiūlė susitikti. Parodė, pažymą, leido nusirašyti jos tekstą, bet pačios pažymos nedavė. Vėliau arba iš anksto įrašė D.Grybauskaitės video sveikinimą, arba suderino laiką ir vietą, kada jis turi būti įrašytas, priklausomai nuo BNS teksto atsiradimo laiko. O tada jau beliko sulaukti BNS pranešimo ir video sveikinimą išplatinti.

Toliau viską žinome.

Nežinome, dar tik kuo viskas baigsis D.Ulbinaitei. Aš spėju – pačia lengviausia bausme, atsižvelgiant į jos biografiją, į tai, kad ji nebuvo teista ir kad pažyma jau nebeslapta. Dar tikriausiai reikėtų atsižvelgti į teisėjų kolegijos sudėtį, bet čia aš nelabai ką galiu pasakyti. Galbūt, priklausomai nuo bylos baigties, apie tai bus galima ką nors pasakyti po kelių metų, stebint teisėjų karjeros posūkius.

O kol kas galime pasakyti štai ką: didžioji Lietuvos rinkėjų dalis yra avinų banda, kuriems galvoje vietoj smegenų yra kramtomoji guma, kurią į tuščias jų kaukoles prispjaudo tokie politikai kaip D.Grybauskaitė, padedama tokių žiniasklaidos priemonių kaip Delfi. Ir todėl, kaip tikri avinai, jie per rinkimus balsuoja už tą, kuri viešai jiems meluoja, kuri dangsto padarytus nusikaltimus ir dar pildo savo taupyklę, gaudama palūkanas už paskolas, kurias tie avinai iš savo kišenės apmoka.
[…]

racas.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
77 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
77
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top