faktai.lt
Praėjusią savaitę vykusioje pirmojoje šiais metais spaudos konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta, ar praėjusiais metais yra padariusi klaidų, atsakė neigiamai. Ir dar pridūrė, kad visus sprendimus priima naudodamasi turima informacija ir dėl nieko nesigaili.
Lietuvos piliečiams yra kuo didžiuotis – juk ne tiek daug pasaulyje yra neklystančių žmonių, o juo labiau – politikų. Todėl D.Grybauskaitė, šia prasme, yra tikrai išskirtinis egzempliorius.
Kad ji niekada neklysta, pirmadienį patvirtino ir Vilniaus apylinkės teismas išteisinęs buvusią (o dabar jau gal ir vėl būsimą) prezidentės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę. Žiniasklaida praneša, kad nutartyje trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nebuvo nustatyta, jog D.Ulbinaitė būtų piktnaudžiavusi tarnyba ar paviešinusi valstybės paslaptį. Mat, nė vienas iš apklaustų liudininkų to nepatvirtino, BNS žurnalistei, kuri VSD nutekintą pažymą nežinia iš kur gavo, buvo leista neatskleisti šaltinio, D.Grybauskaitė liudyti atsisakė, o pati D.Ulbinaitė neprisipažino.
Žodžiu, kaip sakoma, viskas čiki piki: pažyma buvo, ji „nutekėjo“, tačiau suklydusių nėra, visi teisūs. Įskaitant ir prezidentę.
Tikiuosi, kad kada nors turėsiu galimybę susipažinti su visa nutartimi ir su teismo motyvais, nes žiniasklaidos pranešimai anaiptol ne visus juos išsamiai paaiškina.
Pavyzdžiui, niekur neradau paaiškinimo, ar teismas nustatė, kad D.Ulbinaitė ir jos tiesioginė viršininkė slaptą VSD pažymą buvo gavusios dar jos nutekinimo išvakarėse? Bylos nagrinėjimo metu tokių liudijimų būta, apie tai žurnalistams papasakojo vienas iš VSD pareigūnų, nešęs pažymą prezidentei susipažinti, o vėliau palikęs ją D.Ulbinaitei.
Žiniasklaida rašo, kad teismas nagrinėjo vaizdo įrašus iš prezidentūros, kuriuose D.Ulbinaitė kažkodėl ne savo darbo kabinete stropiai kopijuoja kažkokius dokumentus, tačiau, teisėjų nuomone, tai nesukelia jokių minčių, nes buvo rengiamasi prezidentės vizitui į Rygą. Ir tikrai, juk nieko keisto, kai prieš oficialų vizitą kopijuojant prezidentės kalbą ar kitus „paruoštukus“, yra užlenkiami viršutiniai lapo kampai, kad prezidentė nežinotų, kas tuos dokumentus parengė. Tai tikriausiai įprastas oficialių dokumentų prezidentūroje rengimo stilius.
D.Ulbinaitė teismo išteisinta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir valstybės paslapties paviešinimo – tai aišku. Tačiau taip ir lieka neaišku, ar ji perdavė slaptą VSD pažymą (kuri vėliau tapo neslapta), ar ne. Gal ji perdavė tik tos pažymos projektą, kurį G.Grinos atstovai išvakarėse buvo atnešę suderinti prezidentei? O juk projektas – tai ne pažyma.
Labai įdomi buvo ir šiek tiek po teismo nutarties paskelbimo pasikeitusi D.Ulbinaitės retorika ir pasigirdę paaiškinimai.
Neslėpsiu – mane asmeniškai labiausiai sukrėtė prezidentės patarėjos frazė apie tai, jog po šio teismo nuosprendžio „žurnalistai nebijos būti žurnalistais“. Sunku būtų sugalvoti pasakyti ką nors labiau veidmainiško ir ciniško, turint galvoje STT kratas butuose ir garažuose stebint žurnalistų mažamečiams vaikams, masinius pokalbių pasiklausymus ir kitas vykdytas represijas (nebijokime to žodžio) prieš žiniasklaidos atstovus.
Gana dviprasmiškai, tačiau tuo pat metu ir iki širdies gelmių sąžiningai nuskambėjo kol kas išteisintos prezidentės patarėjos paaiškinimas, kad VSD pažymos nutekinimo byla buvo „Lietuvai priešiškų jėgų inspiruota, bet vietininkų čia, Lietuvoje, įvykdyta provokacija, kuri turėjo pakenkti prezidentei D. Grybauskaitei dalyvauti ar laimėti antrąją kadenciją“.
Gerbiu D.Ulbinaitę už drąsą ir atvirumą – tai, kad pažymos istorija buvo skirta prezidentės rinkimų kampanijai, buvo aišku ir be jos paaiškinimų, tačiau pripažinti, kad VSD ir prezidentūra yra „priešiškų Lietuvai jėgų vietininkai“, reikia išskirtinės drąsos. O būtent tai D.Ulbinaitė ir pasakė turint galvoje, kas slaptą pažymą surašė ir iš kur ji pasklido po Lietuvą ir visą pasaulį.
Tačiau grįžkime prie mūsų neklystančios prezidentės D.Grybauskaitės.
Teismo nutartis rodo, kad ji tikrai neklydo. Ji neklydo tada, kai leido (o aš tuo visiškai neabejoju) D.Ulbinaitei nutekinti pažymą, ji neklydo tikėdamasi, kad tai padės jai rinkimų kampanijoje, ji neklydo, kai viešai melavo teigdama, jog iki pažymos paviešinimo prezidentūra nebuvo jos gavusi (nebent laikysimės versijos, kad išvakarėse atneštas pažymos projektas nebuvo pažyma).
Ji neklydo, kai prasidėjus tyrimui, keitė naudojimosi slapta informacija prezidentūroje taisykles, ji neklydo ir tada, kai slapta pažyma, lydekai paliepus, prezidentei panorėjus, tapo nebe tokia slapta.
Ji nedaro klaidų ir todėl buvo išrinkta antrajai kadencijai. O mes visi turime kuo didžiuotis, nes mes dažnai klystame ir minčių mums dažniausiai nekyla.