Estija yra: a) mažiausiai religinga pasaulio šalis (tik apie 10 proc. gyventojų lanko bažnyčią (net per šventes); b) estai – labiausiai pasaulyje teatrą mylinti tauta (visų teatrų lankomumas lygus kone 100 proc.; Latvija antroje vietoje); c) estai daugiausiai pasaulyje turi gyvo miško, skaičiuojant vienam gyventojui.
Estija – greičiausiai save dekomunizavusi Baltijos šalis, bet komunistų partija Estijoje nėra uždrausta (apie TSRS imperijos komunistų partijos paskelbimą nusikalstama organizacija čia nėra nė kalbos).
Estija – mylima ir tolima. Sakau tai kaip pirmasis ir įgaliotasis Sąjūdžio-Eesti Rahvarinne (Estijos Liaudies fronto) ryšininkas, Estijos-Lietuvos atstovas, o Lietuvoje – Estijos. 1988–1989 metais vykdavau į Taliną kelis kartus per mėnesį. (O kiek pokalbių telefonu!) Koordinavome visą veiklą, nors estai visą laiką ėjo žingsniu pirma.
Perkelti į Lietuvą Estijos patirtį ir pirmeiviškumą pavyko menkai.
Pavyko perkelti tik pirmojo mitingo tvarką (1988 m. birželio 24 d., Gedimino/Katedros aikštė), o ir Steigiamojo suvažiavimo tvarką, dienotvarkę, rezoliucijų (trisdešimt) skaičių. 1988 m. lapkričio 18 d. „Suvereniteto deklaraciją“ išvertėme ir perkėlėme, bet jos nepavyko įteigti LTRS Aukščiausiajai Tarybai.
Dabar Estijoje ir vėl viskas keliais žingsniais toliau (nors benzinas trečdaliu brangesnis). Jiems ir ukrainiečių graikų-katalikų bažnyčia dera prie Rusijos kultūros bei švietimo muziejaus (jis netoli); ir Šv. Patrikas su doleriais rankoje – dera.
Religijos kone atsisakiusiai tautai visa tai tinka. „Tik kiek tai gali trukti?“ – paklaus kandusis Kindziulis. Jam, matai, viską apsakyk!
O juk ne mums spręsti. Gal jie jau rado savo gyvybės kodą. Pagrindinis filmas Istorijos muziejuje pavadintas „Siekis/kova išlikti“.
Estai pasiekė tikrų pokyčių – kasmet jų gimsta vis daugiau. Ir emigrantų grįžta vis daugiau.
Savo istoriją estai oficialiai – Istorijos muziejuje – skelbia taip: „Estija prasidėjo prieš 11 000 tūkstančių metų, ji gyvuos ir po 1000 metų“.
Todėl ir gimstamumas, todėl ir rūpestis nacionaliniu teatru.
Lietuvoje – nieko panašaus. Lietuvos ateitis be vizijos, nors rėk. Nors ir katalikai, nors ir tikintys esame.
