Asta Katutė. Valstybinės lietuvių kalbos politikos nebuvimo vaisiai

Ar ką nors stebina šio atvykėlio pozicija? Chamizmas? Jeigu nereikalaujame pagarbos savo kalbai, tai kodėl turime stebėtis, jeigu kažkas konstatuoja, puikiai galintis apsieiti ir be jos? Taip, Vilnius multikultūrinis miestas, jame galima susikalbėti ir nelietuviškai. O ar valstybiniu lygiu dedamos pastangos, kad kuo daugiau atvykėlių bent jau suprastų valstybinę kalbą?

Ar žinojote, jog norint gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, pademonstruoti valstybinės kalbos žinių nereikia? Sakysite, žmogus laikinai gyvena / dirba / kelia mūsų ekonomiką, kam jam vargintis su ta lietuvių kalba. Gerai, sutinku, kad pirmą kartą kreipiantis laikino leidimo, kalbos žinių turėti nebūtina. Tačiau dalis tokių leidimų turėtojų n kartų kreipiasi dėl leidimo pratęsimo ir gyvena čia n metų. Kalbos pradmenų egzaminą laiko prašantys nuolatinio leidimo gyventi. Laiko tik 1 kartą, o vėliau, pratęsiant leidimą – žinios nėra tikrinamos. Abejais atvejais, kai kreipiamasi pratęsimo, privalu reikalauti kalbos žinių. Nori ilgiau gyventi LT – demonstruoji vis aukštesnį kalbos įvaldymo lygį.

Kalbos pradmenų egzaminui pasiruošti nėra labai sunku, tačiau turime sudaryti sąlygas, kad žmogus jaustų poreikį tobulinti žinias, praktikuoti kalbą. Kitu atveju, kaip ir kiekvienos iškaltos žinios, jeigu jos nėra naudojamos praktikoje, greitai pasimiršta. Ypač Vilniuje, kur, deja, galima kuo puikiausiai išsiversti be lietuvių kalbos, pasineriant į rusakalbę terpę. Atvejų, kai išlaikius egzaminą, tačiau nesant poreikiui kalbėti lietuviškai, po kurio laiko kalbos žinių lygis vėl siekia 0, yra ne vienas.

Pabaigai priminsiu, kad šių metų pradžioje galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje iš viso turėjo ~ 200 000 užsieniečių, leidimus nuolat gyventi Lietuvoje – virš 22 000 užsieniečių. Turime pastoviai augantį žmonių masyvą, kuriam valstybiniu lygiu nesukuriamas poreikis išmokti valstybinę kalbą ir toliau gilintis jos praktikavime.

Prisimintinas ir politinės valios trūkumas kitakalbes mokyklas perorientuojant į mokymą valstybine kalba. Į ką visa tai veda, spėlioti nereikia – tokia liberali valstybinės kalbos politika lojalumo valstybei nekuria, o atvykėlius (bei jų vaikus, kurie vedami į rusakalbes mokyklas) palieka priešiškos rusų kalbos ir kultūros terpėje.

5 7 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
24 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
24
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top