Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtais pastebėjimais perskaičius Vladimiro Laučiaus (DELFI.lt) straipsnį „Kaip nugalėti „valstiečius“? Jų pačių ginklu“, kurio antraštė iškalbinga pati savaime.
Well, sounds interesting. Vertybiškas apžvalgininkas siūlo partijoms receptus, kaip tapti populistinėmis, nes populizmas tai praktiškai tas pats, kas demokratija, mat rinkėjas „nemato, nesupranta ir negali“.
Kažkodėl Vladimiras Laučius į šalį paslenka ilgametį savo vertybiškumą, senus raktažodžius „politinis mąstymas“, „pilietis“, „bendrasis gėris“, „Aristotelis“, „konservatizmas“ ir pradeda kalbėti kaip eilinis polittechnologas.
Mano nuomone, būtent dėl tokio požiūrio partijos ir yra tokioj krizėj, iš kurios dabar siūloma gelbėtis. Siūlomos tokios pačios priemonės, dėl kurių partijos ir prarado savo tapatybę. Teisinga, kad TS-LKD draskoma „dviejų kėdžių“ sindromo. Teisinga, kad TS-LKD ir LSDP „atsinaujinantys“ pirmininko rinkimai nieko esmingo neišsprendžia. Teisinga, kad abi jos pralaimi elektoratą valstiečiams-žaliesiems.
Bet ar teisingas siūlymas ieškoti kompromisinį catch-all?
O gal jau pradėjo formuotis nauja paradigma, kurioje esminį vaidmenį pradeda vaidinti autentiškos tapatybės? Gal visos „tradicinės“ partijos ir yra vienodos todėl, kad pakluso neoliberalistinio elitizmo apžavams ir pamiršo atstovauti visuomenės apačioms, kurios gyvena ne polittechnologijų pasaulyje, o realiose tapatybėse? Ir kurios vis dar pakankamai gausios, kad nulemtų rinkimų baigtį.
Gal neoliberalistinės paradigmos finansiniai, informaciniai ir polittechnologiniai resursai apjungė tradicines partijas ir konsolidavo politinį lauką (ir viešąją erdvę) palikdami rinkėjus tik spoksoti į celebričių gyvenimus, algos minimumus, socialines pašalpas ir info šou laidas Teisė NeŽinoti (tiksliau, laidas „kaip teisingai mąstyti šalinant visuomeninį pliuralizmą“)?
Su genderizmo spaudimu dešinysis elektoratas dar labiau konsoliduojasi ir kartu su „paliktu už borto“ socialinių klausimų elektoratu balsuos prieš establishmentą, kad ir kokius vardus jis turėtų: konservatoriai, socdemai, ar liberalai. O siūlymai gaudyti vėjus (catch-all, kompromisiniai lyderiai) dar labiau gilins šią esminę perskyrą.