Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtais pastebėjimais apie Prancūzijos Prezidento rinkimus ir jų aptarimą Lietuvos žiniasklaidoje.
Įdomus LRT reportažėlis (Karolis Kaupinis, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt: „Rinkimai Prancūzijoje: ar E. Macronas atlaikys?“ – skaityti ČIA). Medžiagos prisirankiota užsienio spaudoje, bet subalansuota Lietuvos auditorijai.
Užtenka šių trijų sakinių, kad atpažintum įvaizdžio kūrimo dirbtinumą. Atpažintum stilių, apie kurį liaudyje sakoma – šakėmis ant vandens rašytas:
„Buvęs viršininkas Rotšildų banke liepė nebeieškoti darbo, nes jam padarė įspūdį ypatingi E. Macrono intelektualiniai gebėjimai ir emocinis kontaktas su žmonėmis. Viešai korektiškas žmogus daug sau leidžiančių viešų asmenų epochoje. Į taksistą besikreipiantis taip pat kaip ir į profesorių, prisimena bendrakursis“.
Gal dar atsiras ir kaimynas, kuris prieš 20 metų išvedė pavedžioti šuniuką kartu su Macronu ir buvo priverstas įsitikinti jo padorumu? 🙂
Jo įsteigto judėjimo tikslas, „skelbė E. Macronas, buvo išeiti iš tradicinės kairės–dešinės pasidalijimo Prancūzijoje“ – triušis iš skrybėlės, idėja apie nieką. Kai Vakarų pasaulyje tik stiprėja dešinės–kairės skirtis, čia prikeliama jau prieš gerus 20 metų neoliberalų populiarinta „trečiojo kelio“ idėja, kuri reiškė ne ką kitą kaip neoliberalistinių interesų kitokį pavadinimą.
Šis Prancūzijos „Obama“ tampa paskutiniu Prancūzijos establishmento šiaudu sustabdyti Le Penn, po to kai F.Fillonas susimovė su žmonos ir vaikų įdarbinimu.
Ir, žinoma, prieš jį jau pradedamas puolimas. Ir, žinoma, tai daro Rusija J.Assange‘o rankomis. (Čia –Lietuvos auditorijai).
O šiaip tai niekas taip akivaizdžiai neparodo, su kokio masto partinės sistemos krize susiduria Vakarų šalys kaip tai, kad antroje didžiausioje ES valstybėje Prezidento rinkimų favoritu yra laikomas asmuo, kurio įsteigtas politinis judėjimas neskaičiuoja nė vienerių metų (įkurtas 2016 m. balandį).
Anksčiau visą laiką tokius reiškinius vadindavo populistiniais judėjimais. Bet tik ne šį kartą.