Veidaknygė
Sveikinimai Tėvynės ir Valstiečių sąjungoms! Rinkimai laimėti.
Būtų gražu, jei šis laimėjimas taptų Lietuvos – ir tos, rinkimuose nedalyvavusios ar už kitus balsavusios, – pergale.
Kas žadintų viltį? Kas keltų abejonių?
Viltingos atrodo Tėvynės sąjungos pastangos keistis – jaunų, naujų žmonių praleidimas priekin. Sėkmingas Valstiečių sąjungos atsivėrimas mokslo žmonėms, aktyviems piliečiams – jų prisikvietimas į savo sąrašą. Abi sąjungas jungia kritiškas santykis su dabartine Lietuvos tikrove, skelbiamas atsinaujinimo, permainų valstybėje siekis.
Ir vis dėlto lieka daug neužduotų ir neatsakytų klausimų. Visų pirma – koks abiejų sąjungų požiūris į tautą, į valstybę? Ar išlieka seniesiems konservatoriams ir valstiečiams įprastas žiūrėjimas į valstybę kaip į valdomą objektą? O gal valstybė bus imama suvokti kaip savarankiška piliečių bendruomenė?
Ar atsinaujinę konservatoriai ir valstiečiai jau įveikė laisvos visuomenės baimę? Ar į kiekvieną savarankiškai mąstantį lietuvį, neskubantį pritarti vienos ar kitos sąjungos nuomonei, nebežiūrės kaip į triuškintiną valstybės priešą ar ignoruotiną tipą? Ar norės, ar sugebės kurti dialogą su visuomene, su skirtingai galvojančiais piliečiais? Ar išvengs konservatorių jaunimas vyresniųjų arogancijos ir konjaunuoliškos lėkštybės bei puikybės?
Ar laimėjusieji rinkimus yra linkę pripažinti tautai suvereno teisę ir pasiryžę su ja tartis ir dalinti valdžia? Ar užsidarę ministrų kabinetuose toliau vieni spręs, kam „išjungti šviesas“, ką „per pusę sumažinti“? Ar toliau naudos Konstitucinį Teismą prieš Kontitucijoje įtvirtintas tautos politines teises?
Kaip abi sąjungos suvokia politiką? Kaip kovos dėl valdžios, sprendimų stūmimo techniką? Ar kiek plačiau? Regis, ligšiolines Lietuvos bėdas nemaža dalimi lėmė ir per siauras, perdėm technokratinis, nomenklatūrinis politikos supratimas, būdingas tiek konservatoriams, tiek socialdemokratams. Ar bus norima sugrąžinti piliečiams viešąją politiką kaip bendrą rūpestį Lietuvos politinės tautos reikalais, jos likimu ir išlikimu?
Ir pagaliau – ar gebės abi sąjungos, tardamosios ne tik tarp savęs, bet ir su visuomene, pasiūlyti Lietuvai strateginę kryptį, atverti lietuviams patikimą bendrą ateitį?
Lieka laukti. Nebūtinai tylint.