Penktadienį lankydamasi 15min.lt studijoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pareiškė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė turi prisiimti atsakomybę už neveiksnią Vaiko teisių apsaugos sistemą ir atsistatydinti.
Tai neliko nepastebėta Dainiaus Pūro, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesoriaus, vaikų ir paauglių psichiatro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko, veidaknygėje pasidalijusiu savo liūdesiu ir neviltimi.
Sunku pasakyti, ar toks Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pareiškimas yra dėl nekompetencijos, ar dėl greitai pramokto ciniškos politikos darymo. Bet koks skirtumas – juk net neaišku, kuris variantas yra blogiau viešajam interesui.
Panašiai R. Dagys, kažkada apvertęs viską aukštyn kojom, aiškino, kad blogai dirba tuometinė Vaiko teisių kontrolierė R.Šalaševičiūtė, kai tuo tarpu ji, kaip kontrolierė, dirbo gerai ir ryžtingai spaudė rimtai veikti dėl vaiko teisių apsaugos Seimą ir ministerijas, o tie tik imitavo veiklą.
Dabar scenarijus kartojasi. Jei galima ką nors pagirti už gerą darbą atkakliai ir profesionaliai ginant vaikų teises Lietuvoje, tai pirmiausia Vaiko teisių kontrolierę Editą Žiobienę. Bet tai, ką ji ne kartą stipriai rekomendavo Seimui, Vyriausybei ir ministerijoms, paprastai yra ignoruojama. Tada ateina A.Širinskienė ir siūlo trauktis.
Liūdesys ir neviltis stebint tokį farsą.
Į tokį D.Pūro išsakytą E. Žiobienės veiklos vertinimą atsiliepė politologas Vytautas Sinica, aktyviai pasisakantis prieš kai kurių Seimo narių ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ir Lietuvoje įteisinti vadinamąją norvegiškąją vaiko gerovės sistemą:
Va čia tai man patinka, perteikia visą situacijos su smurtu prieš vaikus siurrealumą.
Jau gana aiškiai teisininkų ir kriminalistų paaiškinta, kad Lietuvoje vaikai sumušami, paskandinami, sušaldomi ir kitaip miršta ne dėl to, kad trūktų kokio nors įstatymo tam sustabdyti, o dėl tarnybų nedarbo arba blogo darbo.
Taigi ir kaltė šioje situacijoje, nors patogiai nukreipiama į tautos nekenčiamą Seimą, iš tiesų tenka visų pirma apie problemą žinojusioms, tyrimus atlikusioms, bet viską likimo valiai palikusioms tarnyboms.
Ką Lietuvoje darė ir toliau daro vaiko teisių kontrolierė?
Pasyviai stebi tarnybų klaidas ir nuolatos aktyviai lobina (pastarąjį kartą – kraupioje Miliūtės laidoje) fasadines Šakalienės pataisas.
Štai Lenkijoje, kaip neseniai skelbė informaciją surinkęs Lietuvos Tėvų Forumas, vaiko teisių kontrolierė nuolatos kišasi į tarnybų darbą, kvestionuoja jų sprendimus, reikalauja atsakomybės ir t.t.
Lietuvoje – politikuoja, tuo akivaizdžiai nukreipdama visuomenės, žiniasklaidos ir politikų dėmesį nuo esminės problemos, tarnybų neveikimo turint reikiamus įgaliojimus.
Ar kas nors gali stebėtis, kad dešimtmetį Norvegijos vaiko gerovės sistemą Lietuvoje įdiegti bandantis ir Norvegijos paramos milijonus tą darančioms NVO skirstantis Dainius Pūras palaiko Editos Žiobienės poziciją?
Vaikai miršta, kaltų nėra, bet ideologiniai ir finansiniai tikslai juk svarbesni.
Įdomu, ką Pūras su Žiobiene ir Šakaliene suoks, jeigu jiems pavyks priimti savo norvegiškas pataisas ir toliau nekuriant efektyvios pagalbos šeimai sistemos, o vaikai ir toliau kris į šulinius?
Spėju, kad kalta bus Širinskienė.
Šiame kontekste aktualiai nuskamba ir sociologo dr. Andriaus Švarplio keliami klausimai:
Tragedijos Kėdainiuose kontekste kyla tokie klausimai:
1) kai girtas policininkas automobiliu Trakų rajone suvažinėjo du žmones, tuomet 2011 m. atsistatydino generalinis komisaras V.Telyčėnas. 2007 m. dėl panašios girto policininmo sukeltos avarijos atsistatydino šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius bei vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys. Tarsi visi jie asmeniškai galėjo sugaudyti visus policinininkus, sėdančius girtus prie vairo.
Dabar, kai konkrečiai dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos aplaidumo ištiko tokia tragedija Kėdainiuose , kodėl neatsistatydina vyriausioji kontrolierė Edita Žiobienė? Juk jos atsakomybinė pavaldumo grandis žymiai trumpesnė, t.y. ji tiesiogiai atsakinga už jai pavaldžių tarnybų kompetenciją. Čia juk nėra važinėjimasis privačiu automobiliu. Čia tiesioginis tarnybos kompetencijos klausimas.
Dėl E.Žiobienės kvalifikacijos klausimų kyla dar nuo pedofilijos istorijos laikų: tokioje rezonansinėje byloje ji nė karto neaplankė vaiko. Per pastaruosius keletą metų pastoviai įvyksta tragedijos su vaikais, o nėra jokių žinių apie vyriausiosios kontrolierės konkrečius veiksmus, nors šias pareigas ji eina ne pirmą kadenciją.
2) Dovilė Šakalienė mėgsta skaičiuoti vaikų žūtis. Ji pareiškė, kad neva dėl nepriimtų genderistinių įstatymo pataisų iki Seimo pavasario sesijos kas mėnesį žus po kažkiek vaikų. O kodėl ji taip neskaičiavo lietuvių šeimų vaikų, kurie buvo paimti Norvegijoje ir pradanginti nežinioje nuo senelių, giminaičių, o mamai paliekant teisę susitikti su vaiku du kartus per metus po 15 minučių?
Ji ne tik kad neskaičiavo ir nesirūpino, bet su savo kompanija (kuri beveik absoliučiai sutampa su taip norimo prastumti genderistinio įstatymo garsiausiais rėmėjais) besąlygiškai stojo ginti ne vaikų teisių, bet … Norvegijos tarnybos.
Anie pradanginti vaikai yra mažiau svarbūs vaikų teisių gynėjai? O gal jai labiau rūpi genderistinės pataisos, o ne realios vaikų teisės?