Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) teigimu, įspėjamąjį streiką surengė daugiau nei 100 šalies mokymo įstaigų, jame dalyvavo apie tūkstantį pedagogų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje dirba daugiau nei 30 tūkst. mokytojų.
Prie įspėjamojo streiko prisidėję mokytojai nevedė pirmų dviejų pamokų, o darželių auklėtojai iš ryto dvi valandas nepriėmė vaikų.
Streiką pedagogai surengė reikalaudami atkurti iki 2009 m. buvusį mokinio krepšelį (3774 litai, šiuo metu – 3348 litai). Dar vienas reikalavimų – prilyginti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams ir grąžinti bazinę mėnesio algą – iki 128 litų. Tarp pat pedagogai ragina mažinti darželių grupes bei klases mokyklose. Be to, profsąjungos reikalauja, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis ir sudarytos sąlygos mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pedagogų surengtą įspėjamąjį streiką susiejo ne tiek su noru atkreipti dėmesį į sistemos problemas, kiek su siekiu papolitikuoti prieš savivaldos rinkimus, kelti globalią įtampą.
Be to, jis teigė, kad ministerija laikosi nuomonės, jog mokytojai streiką surengė pažeisdami teisines procedūras, tačiau kol kas į teismą nesikreips, bet tai bus padaryta, jei pedagogai neatsisakys „radikalių nerealistiškų reikalavimų“ ir ruošis neterminuotam streikui.
„Greičiausiai dėl artėjančių savivaldos rinkimų atsirado noro papolitikuoti, padaryti triukšmą […]. Kas mane labiausiai nustebino, kad iš už viso šito išlindo dar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos stiprus palaikymas. Čia man buvo iš tikrųjų netikėta. Aš galvojau, kad čia yra opozicinių partijų labiau inicijuoti veiksmai, bet pradėsiu galvoti, kad, ko gero, kaip sakiau, ar tai nėra susiję su įvykiais Ukrainoje ir globalia visa šita problematika, – galbūt aš ir buvau teisus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
Panašios pozicijos laikėsi ir premjeras Algirdas Butkevičius, tvirtinęs, jog streikuojantys pedagogai buvo įtraukti į politikavimą, mat papildomų 500 mln. litų švietimui biudžete nėra – anot jo, pedagogų keliami reikalavimai gali būti įvykdyti tik ilgalaikėje perspektyvoje.
A.Butkevičiaus teigimu, esant tokiai situacijai mokytojų veiksmai reikalaujant surasti lėšų ir švietimo sistemai vertinti kaip politikavimas. „Ar galima 500 milijonų iš karto skirti švietimo sistemai? Ar galima iš karto padidinti krepšelį? Čia yra daug politikos, ir yra kai kurie (streikus inicijuojantys “ red.) žmonės, kurie dirba su opozicinėmis politinėmis partijomis, ir, manau, to nereikėtų daryti. Aš manau, kai kurie žmonės įtraukiami į tai, mokytojai yra inteligentai ir tikrai neturėtų pasiduoti tokiems dalykams“, – buvo atviras premjeras.
Tiesos.lt primena, kad siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą atkurti sunkmečiu sumažintus Seimo narių, teisėjų ir ministrų atlyginimus, Finansų ministerijos skaičiavimais, 2014 metų biudžete turėjo būti numatyti 240 mln. litų. Ką už tuos pinigus buvo galima nuveikti kita, skaitykite ČIA.