Publikuojame pluoštelį atsiliepimų apie kandidatę į Seimą Ireną Vasinauskaitę.
Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas:
Pažinojau jos tėvus – jie abu mylėjo savo kraštą, savo Tėvynę, tai, matyt, persidavė ir dukrai. Irenai geruoju pavydu pavydėti galima jos pilietinės drąsos, žmogiškojo jautrumo, nesavanaudiškumo, energijos ir entuziazmo. Ji nė karto nepabūgo, niekada nesislėpė už kitų pečių, nesitaikstė su valdininkijos savivale, ji eina tiesiu, atviru keliu – tai savybės, kurios dabar labai reikalingos Lietuvai. Bet jai retai kas yra padėkojęs. Ji pasiryžusi kovoti už vertybes, tradicijas, paveldą, kultūrą, istoriją – už tai, kas sudaro tautos ir valstybės pagrindus, yra jos esminiai skiriamieji ženklai. Deja, pas mus pirmiausia įsivyravo dvasinė ir moralinė sumaištis, po to – ir ekonominė. Reikia, kad Lietuva išsaugotų dvasinį ir moralinį stuburą. Jai, kaip visuomenininkei, kai kurių planų įgyvendinti tiesiog neįmanoma – tai padaryti galima tik dirbant Seime.
Irena Ruginienė, Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus vadovė:
reną Vasinauskaitę pažįstu nuo 1978 metų – jaunystėje mokėmės, skaitėm, vertinom, svajojom kartu. Kūrėme „savo tvirtovių bokštus“, dusome tarybinėj sistemoj. Todėl po kelerių nesimatymo metų visiškai nenustebau 1988 metais sutikusi ją Sąjūdyje. Ir ji visus tuos metus nepasikeitė, kai kiti pavargo arba iškeitė Sąjūdžio idealus į „trupinį aukso“. Irenos gyvenimo būdas yra nuoseklus ir tvirtas apsisprendimas būti su bendruomene, su paprastu ir dažnai užmirštu žmogumi. Ir jeigu reikėtų apibūdinti, koks turėtų būti tikras sąjūdininkas, aš pirmiausia įsivaizduočiau Sąjūdžio žmogų tokį, kokia yra Irena. Tarnystę Tėvynei suvokianti per meilę žmogui. Tą meilę ir rūpestį įkūnijanti paprastuose kasdieniškuose dalykuose.
Tą labai gerai žino visi, kuriems teko laimė pažinti Ireną. Šalia jos jautiesi saugus. Kartais mes tiesiog mes tuo naudojamės, negalvodami, kad ir didelė asmenybė turi galimybių ribas… Tai aš čia viešai atsiprašau, nes kartais šalia Irenos tiesiog gera būti silpnai ir naudotis jos nesavanaudiška meile. (Čia – į šoną, kaip ir ne į temą. Gerai pažinodama, tiesiog noriu rasti žodžių pasakyti visiems, koks tai patikimas žmogus).
Žinojau, kad Irena neliks nuošaly, kai prasidėjo Garliavos tragedija. Nereikėjo atsargiai klausti, kokia jos pozicija , kaip ji vertina tuos įvykius, žinojau, kad ji tiesiog bus ten, Garliavoje.
Už Ireną balsuoju nedvejodama ir kitus raginu tai daryti. Dėl Tiesos ir žmogiškumo. Dėl artimo meilės. Dėl to, kad šita valstybė būtų ne apsimetusio ir apgailėtino „elito“ , o mūsų pačių ir mums.
Albertas Špokas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys:
Iki šiol stebiuosi jos begaliniu atsidavimu Sąjūdžio veiklai ir idėjoms. Ji organizuodavo renginius ir prisiimdavo visą atsakomybę už jai pavestą darbą, mokėjo apie save suburti žmones nesavanaudiškai patriotinei ir visuomeninei veiklai. Sveikinu jos apsisprendimą eiti į Seimą – tai ji daro dėl mūsų, nes nebegali žiūrėti, kaip Lietuva yra pardavinėjama, mindoma ir niokojama.
Neringa Venckienė, teisininkė, viena iš „Drąsos kelias“ lyderių:
Su Irena susipažinau Kėdainiuose, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl mano brolio dukrelės gyvenamosios vietos nustatymo. Ji – labai geras, šiltas, ramus žmogus. Tačiau kartu ji yra ir kovotoja prieš neteisybę, melą, apgaulę. Būtent toks žmogus labai reikalingas Lietuvai. Sunku buvo ją prikalbinti. Ji kandidatuoja į Seimą su geriausiais siekiais – dėl mūsų valstybės, dėl tvarkos joje. Ja galima pasitikėti. Džiaugiuosi, jog mūsų sąraše yra toks žmogus kaip Irena.
Darius Kuolys, kultūros istorikas:
Seimui šiandien reikia stiprių, drąsių, patikimų, pilietinėse Nepriklausomybės kovose išmėgintų žmonių. Tik siųsdami tokius žmones į Tautos atstovybę įveiksime grupuočių savivalę, sutramdysime korupciją ir susikursime gerovę. Išrinkę į Seimą Ireną Vasinauskaitę – patikimą Sąjūdžio žmogų – šiauliečiai padėtų kurti teisingesnę ir švaresnę Lietuvą. Irena reikalinga Lietuvos komandai, kuri yra pasiryžusi sugrąžinti žmonėms valstybę ir tikėjimą jos ateitimi.
Kazys Alminas, vienas Sąjūdžio pirmeivių, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojas, Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus vadovas apie savo bendražygę Ireną Vasinauskaitę jos gimtadienio proga prabilo eilėmis:
Skiriu Irenai Vasinauskaitei
Lietuvos kūrėjai
Palaidoki viltį, pilkas žmogau
Meilę atimt iš manęs,
Tapti lūšim visai nemanau,
Nors skatintum keisti žodžius,
Dangus man bus žydras, nors debesis juodus
Vis telktum virš mano galvos.
Tik Meilė iš limfų pašalina nuodus –
Dantytus žodžius netikrus,
O komentarai tulžingi ir godūs
Nueina tiktai į sapnų košmarus.
Paglostau ryte aš vėl ąžuolo šaknį,
Gimtuosius žodžius – amžinuosius draugus,
Ir ištiesiu ranką, tarytumei dagtį
Pašventintos žvakės kaitringa šviesa.
Ji tunelio galą turėtų pasiekti,
Kur mūsų visų Lietuva…