Trečiadienio laida „Atviras pokalbis“ („Žinių radijas“) buvo skirta apsvarstyti pastaruoju metu siūlomas referendumų iniciatyvas: kaip įgyvendinti Konstitucijos garantuojamą teisę surengti referendumą? kokiais klausimais juos verta organizuoti? kaip turėtų būti formuluojamas referendumui skirtas klausimas ir pan.? ko būtų galima pasimokyti iš Šveicarijos, šalies, kurioje organizuojama daugiausia referendumų?
Laidoje dalyvavo buvęs Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje Vytautas Plečkaitis, visuomenininkas, konstitucinės teisės specialistas Liudvikas Ragauskis, politologas Lauras Bielinis, telefonu kalbėjo referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės vadovas, ūkininkas ir žurnalistas Pranciškus Šliužas.
Laidos vedėjas – Raigardas Musnickas.
Konstitucinės teisės ekspertas: referendumas dėl euro privalomas
ziniur.lt
Visuomenininkas, konstitucinės teisės specialistas Liudvikas Ragauskis trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad konstituciškai referendumas dėl euro įvedimo Lietuvoje yra privalomas.
„Jeigu mes priėmėme tokį reglamentavimą, kad svarbiausiais klausimais (Konstitucijos I skirsnio 9 straipsnis skelbia, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ – red.), ir esame specialiai įstatymą išleidę, kad svarbus vienas iš jų, jeigu mes prarandame suverenitetą, pinigų klausimas yra suvereniteto klausimas. Tai vienareikšmiškai teisiškai, aš manyčiau, kad referendumas (dėl euro įvedimo – red.) turi būti. (…) Mane sunkiai kas nors galėtų įtikinti, kad valstybės (Lietuvos banko) vykdomos pinigų emisijos atsisakymas ir perleidimas kitiems nėra suvereniteto perleidimas. Todėl, ar tai yra blogai, ar gerai, čia yra kitas klausimas, bet teisė sako, kad referendumas šituo klausimu privalomai turi būti“, – „Žinių radijui“ sakė L. Ragauskis.
Tuo metu politologas Lauras Bielinis atkreipė dėmesį į tai, kad absoliuti dauguma visuomenės sudėtingų referendumų klausimų nesupranta, todėl jų baigtį dažnai nulemia pinigai.
„Referendumas referendumui nelygus, nes dauguma klausimų yra tokie specifiniai ir sudėtingi, kad eilinis žmogus, didžioji dalis – 99 proc. – tikrai nesusigaudo. Vienintelis jų požiūrio aspektas formuojasi per emocijas arba per kokias nors stereotipines nuostatas, ateinančias iš kultūrinių baimių ar dar iš ko nors… Todėl yra pavojus, kad tokio tipo referendumus, kuriuose visuomenė neprofesionaliai žvelgia į problemą, gali nulemti, sakykime, agitacijos, reklamos, įtikinėjimo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio dydžiai. Taigi tas, kuris teisingai ir intensyviau padarys tą viešųjų ryšių kampaniją ir agitaciją, tas ir laimės, to pusė ir bus palaikyta referendume“, – referendumų nauda abejojo L. Bielinis.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje Vytautas Plečkaitis lygino, kad Lietuvoje yra kur kas labiau slapukaujama ir žmonėms prieš referendumą nesuteikiama pilna informacija.
„Kiekvienas referendumas Šveicarijoje yra argumentuojamas, neslepiami interesai, nesislepiama už gražių žodžių, romantikos, kad čia visiems yra naudinga. Tie, kurie dabar agituoja už žemės pardavimą Lietuvoje, aišku, jiems bus naudinga. Tie, kurie turi supirkę žemes, kurie nori dar daugiau turėti, galbūt jie nori turėti monopoliją toms žemėms… Kita vertus, mūsų piliečiai tai pagal Europos Sąjungos Konstituciją turi teisę dabar pirkti žemes, prašom. Mes galime visoje ES pirkti žemes. Taigi visa tai reikia žinoti, reikia argumentuoti, kitaip sakant, prieš referendumą reikia turėti daug laiko argumentuotiems pasisakymams, išvadoms, paskaičiavimams, o ne taip, kad „o, čia nuo senų senovės žemė buvo mūsų“, bet nuo senų senovės nebuvo privačios nuosavybės“, – tiesioginiame „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo V. Plečkaitis.
Viso laidos įrašo klausykite ČIA.