Prieš porą metų (daugiau skaityti ČIA) buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius kiek kitaip kalbėjo apie prezidento teisę vertinti ir, jei mano reikalinga, atmesti premjero siūlomus kandidatus i ministrus:
„Nesuderintos [su prezidentu ministrų] kandidatūros neturėtų būti teikiamos?
Vytautas Sinkevičius: Taip ir turėjo būti. Aš nustebau, kai premjeras pasakė, kad jam prezidentės atmetimas buvo staigmena.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis greičiausiai iš anksto tos kandidatūros nederino. Jokia čia staigmena, kad kandidatūra buvo atmesta.
Prezidentė negali būti tik notaras, kuris turi patvirtinti tai, ką premjeras atneša.
Prezidentė turi teisę pasirinkti, turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir šiuo atveju tie reikalavimai yra visiškai suprantami.
Nereikia dabar priešpastatyti, kad yra pažeidžiama teisinė valstybė, kad draudžiama dėl profesijos užimti ministro pareigas ir pan. Tiesiog norima išvengti situacijos, kai galima interpretuoti dėl privačių ir viešų interesų painiojimo.
Aš visiškai pritariu kolegos Šileikio nuomonei, kad normalioje valstybėje, kur valdžios funkcionuoja siekdamos tų pačių visuomeniškai svarbių tikslų, tokių situacijų būti negali.
Viskas turi būti suderinama politiniu lygmeniu iki viešai teikiant kandidatūrą.“