“Skandalas siūbuoja jau daugiau nei mėnesį. O aš vis dar kantriai laukiu, kas išdrįs paklausti: kaip iš įmonės galima tiesiog pasiimti 16-ka liamų.
Kaip ten su valdyba? Kaip ten su buhalterija? Su vidaus auditu? Su akcininkais pagaliau? Niekam, kas dėjo parašus ant pavedimų, nekilo jokių klausimų?
Suprantu, kad Vilniaus miesto avivaldybė, kaip ir kitos įstaigos, diegiančios antikorupcijos programas, tikriausiai yra griežtai nustačiusios tvarką, kad jų darbuotojai nesikėsintų p…..dinti kanceliarinio popieriaus, tušinukų ir sąvaržėlių. O va kaip su tais vis išplaukiančiais 40-čia liamų?
O kaip su tais jau nup….dintais 16-ka? Nekilo durnas klausimas, su kokia firma, mielieji, susidėjot, jei iš jos galima p….dinti tokias sumas ir niekas nemato?
O kodėl nep….dinti, jei visuomenė tokių klausimų neužduoda? Kodėl staiga visi tapo akli? Kodėl tokie klausimai nekeliami pirmiausia, savo valdžiai. Tada savo žiniasklaidai? Ir ne tik tokie klausimai?
Esminis klausimas turi būti toks: kas nutiko mūsų valdžiai: ir pirmai, ir ketvirtai, kad ji patapo aferos dūmų uždanga?
Kodėl niekas neieško, kur iš tiesų dingo pinigai? Juk tik durneliai tiki, kad juos kažkas pralošė. Ypač, kai tas kažkas labai patogiai, kalbama, pranyko Ukrainos fronte. Kuriame, žinoma, didvyriškai „žus“. Ir galima prisikels iš numirusių kokiuose Maldyvuose svetimu pasu ir svetima pavarde.
O jūs toliau diskutuosite apie liemenukus. Ir tikėsite pranešimais spaudai. Toliau tikėsite. Kad paskolos teikiamos degtinės dėžutėse. Kad vienas žmogus gali iš įmonės išvesti 16-ka liamų taip, kad jų niekas nepastebėtų. Ir lygiai taip pat nepastebėtas juos praloštų. J
Jei tuo tikite, jei tai sugromuluosite ir prarysite, tai esate nepataisomi žiopleliai. Kuriems taip ir reikia.”