Įvertinimai rodo, kad Kremliaus agentai rengia slaptus sprogdinimus, padegimus ir išpuolius prieš infrastruktūrą.
Europos žvalgybos agentūros perspėjo savo vyriausybes, kad Rusija, siekdama nuolatinio konflikto su Vakarais, rengia smurtinius sabotažo aktus visame žemyne.
Žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusija jau pradėjo aktyviau rengti slaptus sprogdinimus, padegimus ir žalą infrastruktūrai Europos žemėje tiesiogiai ir per tarpininkus, mažai rūpindamasi civilių gyventojų aukomis.
Nors Kremliaus agentai jau seniai vykdo tokias operacijas ir pastaraisiais metais Europoje rengė pavienius išpuolius, vis daugiau įrodymų, kad dedamos agresyvesnės ir labiau suderintos pastangos, teigiama trijų skirtingų Europos šalių vertinimuose, kuriais pasidalijo „Financial Times“.
Žvalgybos pareigūnai vis garsiau kalba apie grėsmę, siekdami skatinti budrumą.
„Vertiname, kad valstybės kontroliuojamų sabotažo aktų rizika yra gerokai padidėjusi“, – sakė Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas Thomas Haldenwangas. Atrodo, kad Rusija dabar gali ramiai vykdyti operacijas Europos teritorijoje „[su] dideliu žalos potencialu“, – sakė jis praėjusį mėnesį saugumo konferencijoje, kurią surengė jo vadovaujama agentūra – Federalinis konstitucijos apsaugos biuras.
Haldenvangas kalbėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Bairoite, Bavarijoje, buvo sulaikyti du Vokietijos ir Rusijos piliečiai, kurie, kaip įtariama, rengė sąmokslą Rusijos vardu atakuoti karinius ir logistikos objektus Vokietijoje.
Balandžio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje du vyrai buvo apkaltinti sukėlę gaisrą sandėlyje, kuriame buvo Ukrainai skirtos pagalbos siuntos. Anglijos prokurorai kaltina juos dirbus Rusijos vyriausybei.
Tuo tarpu Švedijoje saugumo tarnybos tiria keletą neseniai įvykusių traukinių nuvažiavimų nuo bėgių, kurie, kaip įtariama, gali būti valstybės remiamas sabotažas.
Rusija bandė sunaikinti Čekijos geležinkelių signalizacijos sistemas, praėjusį mėnesį FT sakė šalies transporto ministras.
Estijoje vasario mėn. įvykdytą vidaus reikalų ministro automobilio ir žurnalistų užpuolimą įvykdė Rusijos žvalgybos agentai, pareiškė šalies Vidaus saugumo tarnyba. Prancūzijos gynybos ministerija šiais metais taip pat įspėjo apie galimus Rusijos sabotažo išpuolius prieš karinius objektus.
„Akivaizdi išvada yra ta, kad Rusijos veikla tikrai suaktyvėjo“, – sakė analitinio centro „Chatham House“ vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas.
„Negalima pasakyti, ar tai rodo, kad rusai skiria daugiau išteklių, ar jie elgiasi aplaidžiau ir yra pagaunami, ar Vakarų kontržvalgyba tiesiog geriau juos aptinka ir sustabdo“, – pridūrė jis. „Kad ir kaip ten būtų, vis dėlto vyksta labai daug.“
Vienas aukšto rango Europos vyriausybės pareigūnas teigė, kad per NATO saugumo tarnybas dalijamasi informacija apie „aiškius ir įtikinamus Rusijos kėslus“, kurie yra koordinuojami ir didelio masto.
Jis pridūrė, kad atėjo laikas „didinti informuotumą ir sutelkti dėmesį“ į Rusijos smurto grėsmę Europos teritorijoje.
Ketvirtadienį Nato paskelbė pareiškimą, kuriame pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl didėjančios Rusijos „piktybinės veiklos sąjungininkų teritorijoje“, nurodydama, anot jos, „intensyvėjančią kampaniją… visoje euroatlantinėje erdvėje“.
Didėjantys nuogąstavimai dėl Rusijos apetito fiziškai žaloti savo priešininkus kyla po virtinės kaltinimų Rusijai dėl dezinformacijos ir įsilaužimo kampanijų.
Penktadienį Vokietija pareiškime, kuriam pritarė ES ir NATO, pažadėjo, kad Maskvai teks atsakyti už 2023 m. programišių ataką prieš kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partiją.
Tuo tarpu skandalas, atskleidžiantis Rusijos bandymus užverbuoti kraštutinės dešinės Europos politikus prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus, vis dar tęsiasi.
Vienas žvalgybos pareigūnas teigė, kad Maskvos sabotažo pastangų nereikėtų vertinti atskirai nuo kitų operacijų, ir sakė, kad suaktyvėjusi veikla atspindi Rusijos siekį daryti kuo didesnį spaudimą visame kame.
Pasak jo, Putinas šiuo metu jaučiasi „įgavęs drąsos“ ir stengsis kuo stipriau paspausti linijas Europoje įvairiais frontais – dezinformacijos, sabotažo ar programišių įsilaužimų būdu.
Padidėjęs Rusijos žvalgybos agresyvumas taip pat atspindi šalies šnipų norą vėl įsitvirtinti po didžiausios nesėkmės nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Praėjus kelioms savaitėms po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, buvo išvaryta daugiau kaip 600 Rusijos žvalgybos pareigūnų, dirbusių Europoje su diplomatine priedanga, ir tai padarė didelę žalą Kremliaus šnipinėjimo tinklui visame žemyne.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinių tarnybų instituto analitikai pabrėžė pastangas, kurių Rusija ėmėsi, kad atkurtų savo buvimą Europoje, dažnai pasitelkdama tarpininkus.
Tarp jų yra Rusijos diasporos narių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių, su kuriomis Kremlius palaiko ilgalaikius ryšius.
Be to, įvyko esminis strateginis pokytis: vadinamieji „ypatingos įtakos komitetai“ koordinuoja Kremliaus žvalgybos operacijas kiekvienoje šalyje, sujungdami anksčiau fragmentiškas šalies saugumo tarnybų ir kitų Kremliaus institucijų pastangas.
Rusijai suintensyvėjus operacijoms, saugumo tarnybos buvo itin budrios dėl grėsmių ir ieško taikinių, kurių galėjo nepastebėti.
Pavyzdžiui, kilo klausimų dėl kol kas nepaaiškinto sprogimo „BAE Systems“ amunicijos gamykloje Velse, kuri tiekia Ukrainai naudojamus sviedinius. 2014 m. spalio mėn. buvo sunaikintas Čekijos ginklų sandėlis, kuriame buvo laikomi Kijevui skirti ginklai; vėliau paaiškėjo, kad Rusijos karinės žvalgybos agentai toje vietoje padėjo sprogmenų.
Penktadienį didžiulis gaisras kilo Berlyne esančioje gamykloje, priklausančioje ginklų bendrovei „Diehl“, kuri taip pat tiekia ginklus Ukrainai. Gaisro gesinti buvo iškviesta daugiau kaip 160 ugniagesių specialistų, o didžiulės dalies sostinės vakarų gyventojų buvo paprašyta uždaryti langus dėl galimų nuodingų dūmų.
„Kaip visada, kalbant apie Rusiją, išmintinga neieškoti vieno paaiškinimo, kodėl jie ką nors daro. Visada vyksta keli dalykai”, – sakė Gilesas.
„Šios iki šiol matytos nedidelės atakos, be abejo, skirtos trikdyti, bet jos taip pat gali būti naudojamos dezinformacijai. Ir dar yra tai, ko Rusija iš šių atakų išmoksta, jei nori Europą iš tikrųjų paralyžiuoti… Tai treniruočių bandymai.“
Šaltinis ft.com