delfi.lt
Penkerius metus dirbau VLKK pirmininku. Apie juos tikiuosi parašyti dar ne vieną tekstą. Šiandien, baigdamas darbą Komisijoje, – apie tai, kas vyksta dabar.
Dvigubi rinkimai – demokratijos viršūnė ar politinis sukčiavimas?
Tikėjausi, kad kadencijų sąvarta bus gera proga Seimo Švietimo ir mokslo komitete bei Seime padiskutuoti apie valstybinės kalbos padėtį ir perspektyvas, apie tai, kokia kalbos politika turėtų būti vykdoma. O visų pirma tikėjausi, kad bus išklausyta ir vertinama penkerių metų ataskaita ir ateities kalbos politikos programa bei darbų planavimas.
Deja, už kalbą atsakingame komitete visą VLKK formavimo laikotarpį nebuvo pasakyta nė vieno žodžio apie kalbą. Komiteto pirmininko Artūro Žukausko ir kitų šešių Seimo valdančiosios daugumos narių valstybinės kalbos reikalai nesudomino. Visas dėmesys buvo skirtas Komisijos formavimui, o pagrindinis rūpestis buvo, kad į ją nepatektų ne savi.
Dėl to bene pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo surengti dvigubi rinkimai. Nors atsistatydinus vienam į Komisiją išrinktam nariui dar liko dešimt kandidatų, o skyrimo procedūra nebuvo pasibaigusi, valdančiosios daugumos septynetukas D. Asanavičiūtės siūlymu nusprendė surengti antrą šaukimą, t. y. organizuoti naujus rinkimus į atsilaisvinusią vietą Komisijoje. Tad išėjo taip, kad dalis Komisijos narių teikiami pagal vieną šaukimą, vienas – pagal kitą. Kodėl? Ar tarp tų dešimties nebuvo savo?
Greičiausiai, nes naujas antro šaukimo žmogus ne tik tapo VLKK nariu, bet ir teikiamas jos pirmininku. Štai ir paaiškėjo, kam reikėjo tiek rinkimų. Puikus, A. Lukašenkos pagyrimo vertas sprendimas! Rinksime tol, kol išrinksime tą, kurio reikia ir kurio norime. Beveik pusė Komiteto narių su tokiu sprendimu nesutiko ir protestuodami išėjo iš dviejų posėdžių, bet nei A. Žukauskui, nei kitiems valdančiosios daugumos atstovams tas nepasirodė reikšminga. Demokratija be mažumos jiems pasirodė labai teisinga. O gal net pageidautina?
Valstybinės kalbos politikos ateities kryptys
Rugsėjo mėnesį proginiame renginyje Seime išsakiau lietuvių kalbos ateities viziją su kelių esminių žingsnių programa, kurią tikėjausi pristatyti Švietimo ir mokslo komitetui bei Seimui. Mano įsitikinimu, tai turėtų tapti pagrindu strateginiams valstybės dokumentams. O žingsniai būtų šie:
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.