Aukščiausiojo Teismo pirmininku paskirtas Rimvydas Norkus

Seimas ketvirtadienį Rimvydą Norkų (gimė 1979 m. sausio 17 d. Klaipėdoje) paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

R. Norkus teismų sistemoje dirba jau 15 metų. 1999–2003 metais jis dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme konsultantu bei šio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju. 2003–2009 metais ėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėjo ir Teismų praktikos departamento direktoriaus pareigas. 2010–2012 metais R. Norkus dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi. 2012 m. buvo paskirtas Lietuvos apeliaciniame teismo teisėju, nuo 2013 metų balandžio mėn. iki šiol dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teismo teisėju.

Nuo 2003 metų R. Norkus dirba ir pedagoginį darbą. 2005 metais jam suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis, nuo 2012 metų – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedros profesorius.

Teisėjas moka anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir prancūzų kalbas.

Naujasis LAT pirmininkas yra ir vienas iš keliasdešimties teisėjų milijonierių, 2012 metais kartu su žmona deklaravęs turto už 1,517 mln. litų.

Prisistatydamas Seime šią savaitę R.Norkus sakė sieksiantis, kad teismais būtų pasitikima: „Pasitikėjimą reikia susikurti nuosekliu darbu, kad kiekvienas teisėjas, jam priskirtoje byloje vykdydamas teisingumą, griežtai pagal proceso taisykles, demonstruodamas pagarbą proceso šalims, o ne aroganciją, išnagrinėtų bylą, priimtų motyvuotą sprendimą, kurio motyvus suprantamai paaiškintų proceso šalims. “

Siūlome susipažinti su R. Norkaus kandidatūros svarstymo Seime stenograma.

* * *

Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę.

R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota pristatyti jums Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu, gavusi vienbalsį Teisėjų tarybos pritarimą Prezidentė teikia Seimui R. Norkaus kandidatūrą skirti jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

Gerbiamasis R. Norkus teismų sistemoje įvairias pareigas eina jau 15 metų. Jis yra ėjęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. 2003 m. R. Norkus buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir šiuo metu dirba šio teismo Civilinių bylų skyriuje. Teisėjo karjeros R. Norkus siekė kryptingai ir nuosekliai. Iki paskyrimo teisėju jis dirbo Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi. 2003–2009 m. ėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėjo ir Teismų praktikos departamento direktoriaus pareigas. 1999–2003 m. dirbo Apeliaciniame teisme konsultantu, šio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju. Taigi kandidatas turi ir vadovaujančioms pareigoms būtinų administracinio darbo įgūdžių. Dėl įvairiapusės kandidato darbinės veiklos patirties jam yra gerai pažįstama skirtingų grandžių teismų darbo specifika, spręstinos teismų sistemos problemos, žmonėms aktualūs su teismų veikla susiję klausimai.

Praktinį darbą kandidatas sėkmingai derina su aktyvia moksline veikla. Nuo 2003 m. R. Norkus dirba pedagoginį darbą, yra teisės profesorius. R. Norkus teisės studijas baigė Vilniaus universitete, o socialinių mokslų daktaro laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete. Taip pat yra studijavęs Vokietijos Brėmeno ir Kylio universitetuose, atlikęs mokslinius tyrimus Šveicarijos Lozanos, Vokietijos Bonos, Hamburgo Makso Planko ir Didžiosios Britanijos Oksfordo universitetuose. Jis yra paskelbęs nemažai mokslinių publikacijų, skaito paskaitas teisėjams, aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktų projektus.

Kandidatas moka anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir prancūzų kalbas.

Išvardinti R. Norkaus biografijos duomenys rodo, jog kandidatas yra jaunas, bet patyręs teisininkas, savo nuoširdžiu kvalifikuotu darbu pelnęs teisėjų bendruomenės ir kolegų pagarbą ir pasitikėjimą. Prezidentės įsitikinimu, kandidato patirtis, nepriekaištinga reputacija, puikios asmeninės savybės kartu su jo ryžtu ir pasirengimu imtis atsakomybės leis bendradarbiauti su visais teismais, jų savivalda, taip pat kitomis valdžios institucijomis, rasti bendrus, konstruktyvius ir Lietuvos žmonėms geriausius sprendimus, gerinant teismų veiklą ir didinant pasitikėjimą teismų sistema.

Tuo norėčiau pristatymą baigti, palikdama laiko klausimams gerbiamajam kandidatui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju patarėjai. Kviečiu kandidatą R. Norkų.

R. NORKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentės patarėja pristatė pagrindinius mano biografijos faktus. Aš esu teisėjas, faktiškai visą savo profesinę karjerą atidavęs teismams. Teisėjo darbą derinau su moksline veikla. Mano mokslinių tyrimų sritys taip pat yra glaudžiai susijusios su teismo procesu. Aukščiausiajame Teisme dirbu palyginti neseniai, esu vienas jauniausių to teismo teisėjų, todėl dėkodamas Prezidentei už parodytą pasitikėjimą ir prisistatydamas jums, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pabrėžti, kad pareigas, į kurias kandidatuoju, priimu tikrai ne kaip asmeninį savo įvertinimą, juo labiau ne kaip kokią nors privilegiją, bet kaip iššūkį, dėl kurio jaučiu ir didelę atsakomybę.

Aukščiausiasis Teismas yra bendrosios kompetencijos teismų sistemos viršūnėje, todėl prisistatydamas jums, gerbiamieji Seimo nariai, noriu trumpai paminėti, kokią matyčiau Aukščiausiojo Teismo, kartu ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos perspektyvą bei kokiais žingsniais tos perspektyvos link norėčiau eiti.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra vienas iš to teismo teisėjų, pagal Teismų įstatymą vadovaujantis organizacinei teismo veiklai. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pagal pareigas kartu tampa ir Teisėjų tarybos nariu, tačiau savaime netampa Teisėjų tarybos pirmininku. Aš pritariu šių pareigų atskyrimui, nes per didelių galių sukoncentravimas vieno asmens rankose sukuria pavojų, kad visa sistema gali tapti vieno asmens požiūrių įkaitu. Be to, tai neleistų skirti deramo dėmesio Teismo administravimui.

Aukščiausiojo Teismo funkcijos yra dvi. Aukščiausiasis Teismas visų pirma yra teismas. Tai yra teismas, vykdantis teisingumą, ginantis pažeistas asmenų teises, atlyginantis patyrusiems skriaudą. Tačiau, greta šios funkcijos, Aukščiausiajam Teismui tenka kita esminė funkcija – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra privalomi ne tik teismams, kurie taiko tuos pačius įstatymus, tačiau ir visiems pareigūnams, visoms institucijoms, taikančioms tuos pačius įstatymus. Todėl Aukščiausiajam Teismui reikia būti labai atidžiam ir atsakingam, kad mes įžvelgtume kasacinio nagrinėjimo vertas problemas. Turiu paminėti, kad dažnai esame kritikuojami dėl pernelyg formalios kasacinių skundų priėmimo procedūros, ir šita kritika iš esmės yra šiek tiek pagrįsta.

Pastaraisiais metais tobulinant Aukščiausiojo Teismo veiklą iš tikrųjų buvo padaryta teigiamų žingsnių. Teismas sėkmingai įsiliejo į europines struktūras, rengtos vidaus administravimo reformos, į priekį pažengė informacinių technologijų panaudojimas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nėra tobulintinų sričių. Tą pirmiausia norėčiau pasakyti apie vienodos teismų praktikos formavimą ir tos praktikos sklaidos užtikrinimą. Šiek tiek plačiau apie tai.

Aukščiausiasis Teismas per metus išnagrinėja per 600 civilinių bylų ir panašų skaičių baudžiamųjų bylų. Tai tik menkas procentas nuo bendro teismuose išnagrinėjamų bylų skaičiaus, tačiau ir to skaičiaus pakanka, kad teisinė visuomenė, o ką jau kalbėti apie paprastą pilietį, dažnai pasimestų praktikos gausoje, kartais neaiškiuose ir prieštaringuose išaiškinimuose. Todėl, jeigu būčiau paskirtas į šias pareigas, siekčiau, kad Aukščiausiojo Teismo nutartyse būtų aiškiai formuluojama problema, kurią sprendžia Teismas ir būtų duotas aiškus atsakymas, suformuluota teisės taikymo taisyklė, kuri orientuotų teismus ateičiai. Taip pat siekčiau įvesti naują tradiciją Aukščiausiajame Teisme, kad Teismas savo sprendimus bent jau dėl rezonansinių bylų visuomenei pristatytų žodžiu.

Kaip ir minėjau, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra vienas iš Teisėjų tarybos narių, vienas iš 23, o Teisėjų taryba sprendžia visai teismų sistemai aktualius klausimus. Todėl trumpai noriu paminėti, kokios yra aktualiausios teismų problemos. Į galvą ateina keletas frazių. Tai yra pasitikėjimo teismais didinimas, teisėjo profesijos prestižo atkūrimas, bylų nagrinėjimo trukmės problemų sprendimas ir teisėjų darbo krūvio subalansavimas.

Nepaisant tam tikrų teigiamų poslinkių, teismais yra per mažai pasitikima. Noriu pabrėžti, kad dirbame tikrai ne dėl reitingų. Gerai suvokiu siekiamybę, kad teismais būtų pasitikima todėl, kad kiekvienas pilietis, atvykęs į teismą, nuoširdžiai tikėtų, jog ten gaus aukščiausios kokybės teisingumo vykdymo paslaugą. Mums nereikia dirbtinai sukurto pasitikėjimo kokiomis nors viešųjų ryšių akcijomis, mums reikia užsitarnauto pasitikėjimo.

Suprantu, kad tai nepasikeis per naktį, teismų sistemai nereikia jokių revoliucijų. Pasitikėjimą reikia susikurti nuosekliu darbu, kad kiekvienas teisėjas, jam priskirtoje byloje vykdydamas teisingumą, griežtai pagal proceso taisykles, demonstruodamas pagarbą proceso šalims, o ne aroganciją, išnagrinėtų bylą, priimtų motyvuotą sprendimą, kurio motyvus suprantamai paaiškintų proceso šalims.

Pasitikėjimą, be abejo, skatina atvirumas. Pastaraisiais metais buvo žengta nemažai žingsnių įtraukiant visuomenės atstovus į teismų savivaldos institucijas, visuomenės atstovai dalyvauja Teisėjų garbės teismo, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų atrankos komisijos veikloje, tačiau tai, aišku, tik pusė darbo. Ne kartą buvo kalbėta apie visuomenės atstovų tiesioginį įtraukimą į teisingumo vykdymą. Šiuo atveju šiuo metu ši diskusija yra šiek tiek praradusi pagreitį, tačiau poreikis diskutuoti nėra išnykęs. Teisėjų visuomenė ir aš iš esmės šiai idėjai pritariame, ir manau, kad galime surasti modelių, kurie ne tik parodytų visuomenei, kaip dirba teismai, tačiau ir leistų patiems teismams gauti pridėtinę vertę iš visuomenės dalyvavimo, neprofesionaliais teisėjais pasitelkiant atitinkamų sričių ekspertus, ar tai būtų patentų byla, intelektinės nuosavybės byla, informacinių technologijų byla ir panašiai.

Svarbu ir tai, kad visuomenė žinotų, kas vyksta teismuose. Aš pats būdamas teisėjas dažnai jaudinuosi eidamas į teismo posėdžių salę, todėl puikiai suprantu, kaip jaučiasi nepatyrę bylininkai, nukentėjusieji, liudininkai. Mes turime jiems aiškiai paaiškinti, kokias teises jie turi, ko jie gali tikėtis iš teismo proceso.

Teisminė valdžia bus stipri tada, kai bus stiprūs joje dirbantys teisėjai. O teisėjai bus stiprūs tada, kai jie bus kvalifikuoti ir drąsūs, nebijos sulaukti pasmerkimo ar neigiamos reakcijos už tai, kad sąžiningai vykdo teisingumą. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad dėl teismų sprendimų negalima diskutuoti, ir pats labai sveikinu konstruktyvią teismų sprendimų kritiką, kad ir kokio lygio teismų sprendimai tai būtų. Ir Aukščiausiojo Teismo sprendimai gali būti motyvuotai kritikuojami. Tačiau nemotyvuotas neigiamas požiūris, apibendrintas neigiamas požiūris, be abejo, silpnina teismuose dirbančių asmenų moralę ir kartu silpnina pasitikėjimą teismais ir visa valstybe.

Proceso trukmės problema yra faktiškai amžina problema. Nuo romėnų laikų ji jau yra iškilusi. Aišku, tai nepasiteisinimas. Iš tikrųjų skauda širdį matant bylas, kurios yra nagrinėjamos metų metus, ir čia galima visiškai sutikti su XIX a. pabaigos Didžiosios Britanijos premjero pasakyta mintimi, kad uždelstas teisingumas yra paneigtas teisingumas. Nors tokie atvejai Lietuvoje nėra itin dažni, tačiau mes turime labai atidžiai inventorizuoti proceso įstatymus, nustatyti, kur yra tos didžiausios spragos, leidžiančios vilkinti procesą. Aš pats dalyvauju Civilinio proceso kodekso priežiūros darbo grupėje, ieškome būdų, kaip užkirsti kelią proceso vilkinimui, tačiau noriu pabrėžti, kad neturime pereiti prie kito kraštutinumo, t. y. kad skuba nevirstų paviršutiniškumu, neįsigilinimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, mano laikas, matau, baigiasi. Dėkoju jums ir detalesnę savo poziciją būsiu pasirengęs pristatyti atsakydamas į jūsų klausimus, taip pat susitikimų frakcijose ir komitetuose metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams yra skiriama 15 minučių. J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, vakar turėjau garbės klausytis Vilniaus universitete vykusios diskusijos, kurios metu Teisėjų atrankos komisijos pirmininkas psichoterapeutas E. Laurinaitis pasakė klausimą, kurį jis užduoda kiekvienam pretenduojančiam į teisėjo pareigas. Aš jį šiek tiek perfrazuosiu, kadangi jūs pretenduojate ne į teisėjo pareigas, o į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus. Kokia patirtis jums leidžia manyti, kad jūs būsite geras šio Teismo pirmininkas, gerai atliksite šias pareigas?

R. NORKUS. Labai ačiū už šį klausimą. Kaip ir minėjo Respublikos Prezidento patarėja, teismuose dirbu jau 15 metų ir pažįstu teismuose dirbančius žmones, žinau teismuose kylančias problemas, turiu administracinio darbo patirties, turiu atstovavimo teismui patirties, pats vykdau teisingumą ne vienerius metus, todėl nuoširdžiai tikiu, kad esu pasirengęs eiti šias pareigas. Be abejo, tai nereiškia, kad kiekvieną dieną nereikia mokytis. Niekas negimė teismo pirmininku, juo labiau niekas negimė ir Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Nuoširdžiai tikiu, kad subūręs kolektyvą, o kartu dalyvaudamas Teisėjų tarybos veikloje, kuri yra kolegiali institucija, galėsiu prisidėti prie teisinės valstybės ir teismų sistemos stiprinimo.

PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pretendente į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus (aš čia esu), tai ne priekaištas, o tik pastaba, kad kalbėti apie teisingumą yra parankiausia kalbant abstrakčiai. Aš norėčiau jums pasiūlyti pakomentuoti ir atsakyti į klausimą, susijusį su konkrečia situacija. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad vienas iš Generalinės prokuratūros departamento vadovų po vienos rezonansinės bylos likvidavo savo beveik milijono litų įsiskolinimą bankams ir kitiems kreditoriams. Lietuvoje, kaip sakant, visa teisingumo sistema apsimeta, kad šis faktas neiškilo į viešumą. Kas turėtų pasirūpinti, kad šiuo atveju, sakykime, šis konkretus dalykas būtų ištirtas? Turint omeny, kad prokuratūra turi ypatingą statusą, yra nepriklausoma. Ačiū.

R. NORKUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs uždavėte klausimą, iš dalies pats į jį ir atsakėte. Be abejo, prokuratūros funkcija yra atlikti, inicijuoti ikiteisminius tyrimus. Aš tikrai šiandien nesu pasiruošęs kalbėti apie konkrečias bylas, kurios vienokia ar kitokia forma gali pasiekti Aukščiausiąjį Teismą. Mano išankstinės nuomonės išdėstymas galėtų būti vertinamas kaip spaudimas būsimoms bylą nagrinėsiančioms kolegijoms, todėl labai atsiprašau, kad negaliu detaliau atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėja jau išėjo. Sveikinu galų gale prezidentūros teisingą sprendimą. Kai iš tikrųjų ateina žmogus iš mokslo srities, o ateina ne šiaip sau kokią nors ekologinę teisę baigęs ir siūlomas į teisėjus, o juo labiau į pirmininkus, tai šiandien mano širdis labai džiaugiasi, kad toks žmogus esate jūs, čia šiandien išrinktas. Vienas dalykas.

Antras dalykas – jūsų patirtis. Ir praėjusioje Seimo kadencijoje teko bendradarbiauti kuriant Civilinio proceso kodeksą, Civilinį kodeksą, dėl darbo veiklos teismuose ne vieną kartą teko su jumis dirbti darbo grupėje. Bet aš turiu kitą klausimą. Dabar yra didelė problema mažų rajonų dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos. Jūs pats, ko gero, matote, kad tie advokatai, kurie ateina, miega, o kartais išvis nesiorientuoja, ką jie veikia, ir valstybė išleidžia tūkstančius pinigų. Ar nemanote, kad antrinė teisinė pagalba turėtų būti iš principo panaikinta? Ar nemanote, kad turėtų būti kaupiamasis krepšelis, kiekvienas žmogus turėtų rinkti, kokio advokato nori, tokį pasisamdo? Man, kaip teisininkui ir kaip Seimo nariui, kai penktadieniais aš būnu savo apygardoje, tenka peržiūrėti tų nemokamų advokatų dokumentus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Remigijau!

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai yra tragedija. Kaip jūs vertinate šią sistemą?

R. NORKUS. Pritardamas jums noriu pasakyti, kad teisinės pagalbos užtikrinimas yra asmens teisės į teisminę gynybą užtikrinimas, jeigu nebus suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, tai teismo procesas gali nepadėti apginti žmogaus teisių. Aišku, diskutuojant su valstybinės valdžios institucijomis, politikos formuotojais, o kartu su advokatūros atstovais, reikia surasti tokį modelį, kuris leistų užtikrinti efektyviausią teisinės pagalbos teikimą asmenims. Kad nemokama teisinė pagalba, jos kokybė kartais yra nepatenkinama, aš pats esu susidūręs dirbdamas Aukščiausiajame Teisme. Mes principingai esame atkreipę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų dėmesį į neprofesionalų teisinį atstovavimą teismuose. Aš esu visiškai atviras diskusijoms dėl galimybės tobulinti šį modelį.

PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Turbūt jau nebeklausiu, tik pasidžiaugsiu, kad jums tapus Aukščiausiojo Teismo pirmininku, mes tikrai šiuo požiūriu pralenksime estus. Įtariu, kad būsite jauniausias ar vienas jauniausių Aukščiausiojo Teismo pirmininkų Europos Sąjungoje. O ar tikrai čia tiesa, gal yra dar jaunesnių už jus?

R. NORKUS. Specialaus tyrimo šiuo klausimu neatlikau, tačiau manau, kad jūsų mąstymo kryptis yra būtent ta. Aš iš tikrųjų… (Balsai salėje) Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pretendente, man tikrai padarė įspūdį jūsų gana nuoširdus, gyvas prisistatymas. Aš manau, kad su jūsų pagalba į Lietuvą ateis daugiau teisingumo, daugiau tvarkos. Norėčiau užduoti tokį klausimą… Tikrai norėčiau palinkėti, kad tai, apie ką jūs kalbėjote, būtų įgyvendinta, norėčiau palinkėti ir stiprybės, ir sėkmės jums. Norėčiau paklausti gal ne visai susijusį klausimą, bet šiek tiek susijusį klausimą su teismais, tai apie antstolių darbą. Be abejo, jūs esate girdėjęs apie juos, apie jų darbą. Jeigu ieškovas kreipiasi į antstolį, tai tas žmogus, kuris ne kažką skolingas, yra padaromas, kaip čia pasakyti švelniau, ubagu, ypač nepasiturintys žmonės. Ką jūs manote apie tai? Ar čia reikėtų ką nors keisti, nes ta tvarka, man atrodo, dabar yra nepriimtina? Ačiū.

R. NORKUS. Institucinė antstolių reforma buvo įvykdyta 2002 m., kai valstybiniai antstoliai tapo privačiais antstoliais, privačiais antstoliais tapę jie pradėjo išieškoti skolas daug efektyviau, negu tai darydavo būdami valstybės institucijų struktūrų dalimi. Čia aš noriu paminėti, kad kreditoriaus teisė į teismo sprendimo įvykdymą taip pat yra teisės į teisminę gynybą sudedamoji dalis. Mes negalime apsiriboti tuo, kad mes priimame teismo sprendimą, tačiau vėliau teismo sprendimas liktų neįvykdytas.

Neproporcingi vykdymo kaštai yra didelė problema. Čia šiuo atveju yra žengtas žingsnis ir teismų praktikoje, kai iš skolininkų reikalaujama neproporcingų vykdymo išlaidų. Teismai šiuos atvejus nagrinėja kiekvieną individualiai ir yra nustatę tam tikrus kriterijus, suteikiančius galimybę mažinti antstoliams priteisiamą atlyginimą. Tačiau iš principo aš noriu pabrėžti, kad antstolių sistema šiandien veikia gana efektyviai, o į jūsų nurodytas problemas, manau, reikėtų atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį. Jeigu turėsiu garbės susitikti su teisingumo ministru, tai šiais klausimais tikrai, manau, padiskutuosime. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, per pastarąsias kadencijas teko pasiekti ir kai kurių laimėjimų. Visuomenės atstovai jau patenka į teismų institucijas, tačiau nepritarta individualaus skundo papildymui, sakykime, Seimo kontrolierių ir tarėjų institucija nebuvo populiari. Bet mano siūlymui prieš kadenciją pritarė, kad į specializuotus teismus tos srities profesionalai, sakykime, medikai ar panašiai, būtų įtraukti. Būtų objektyviau sprendžiami klausimai. Kaip jums atrodo dėl tokios specializuotos tarėjų institucijos specializuotiems teismams įsteigimo?

R. NORKUS. Nuoširdžiai pridėjęs ranką prie širdies galiu sakyti, kad šis visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą modelis man yra labiausiai priimtinas. Man pačiam teko stebėti ne vieną teismo procesą kitoje valstybėje, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur greta darbo bylą nagrinėjančio teisėjo sėdi profsąjungų ir darbdavių atstovas, kitose bylose, kokių nors informacinių technologijų bylose, šalia teisėjo sėdi kitos krypties ekspertai, kurie būdami neprofesionaliais teisėjais padeda teisėjui įvykdyti teisingumą šioje byloje. Teisėjas yra teisės ekspertas, tačiau, savaime suprantama, jis nėra visų gyvenimo sričių žinovas. Todėl, jeigu būtų tęsiama diskusija dėl visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą modelio, aš būčiau linkęs pritarti jo plėtrai šia linkme.

PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, tiesiog iš savo kolegų esu girdėjęs, kad jūs esate principingas teisininkas. Ar, einant pačias aukščiausias pareigas, jūsų principingumas išliks, kai kam darant spaudimą iš viršaus?

R. NORKUS. Gerbiamasis Seimo nary, pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad per savo darbą teisėju aš niekada nesusidūriau su išorės spaudimo atvejais, tikiuosi, tokių atvejų išvengti ir ateityje. Tačiau jeigu tokių atvejų pasitaikytų, aš į juos reaguosiu taip, kaip turi reaguoti kiekvienas teisėjas, juo labiau Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Manau, kad tokių nuogąstavimų jūs neturėtumėte turėti dėl mano asmens.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, mane sužavėjo, kad jūs ilgai dirbote ir pedagoginį darbą, ir mokslinį darbą, ir esate beveik poliglotas, tai irgi teigiamą sprendimą duoda. Užsitarnavote pasitikėjimo, tikiuosi, ir tarp studentų ruošdamas jaunąją kartą. Bet prašau pasakyti, ar jūs nesutinkate, kad teisingumo vykdymas nėra reikiamo lygio, teismas įsiliejo į europinę struktūrą, tačiau pradėtos bylos Strasbūro teisme rodo, kad mūsų teisėjai, parengę tas bylas, nėra visiškai kvalifikuoti? Ką jūs darysite, kad ta jų kvalifikacija pagerėtų? Jūs, kaip pedagogas, man turite atsakyti į šį klausimą, kaip jūs rengiate Mykolo Romerio universitete? Ir pasigedau šeimos statuso. Labai ačiū.

R. NORKUS. Pademonstravau jums savo žiedą, esu vedęs. Iš tikrųjų, gerbiamoji Seimo nare, 2009 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl teisėjo vaidmens šiuolaikinėje Europos Sąjungos visuomenėje. Jis konstatavo, kad ne Lietuvos mastu, bet Europos Sąjungos mastu teisėjams trūksta kompetencijos, išsilavinimo, jiems trūksta kalbos žinių. Teisėjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas turi būti ne teisėjo teisė, tai turi būti pareiga. Šiuo atveju iš tikrųjų turi būti žengti esminiai žingsniai Lietuvoje tobulinant teisėjų kvalifikaciją. Yra parengtos jų mokymo programos, bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad teismų sistema turi sugebėti pritraukti į savo gretas gabiausius teisininkus, nes šiandien mes turime problemą – patys gabiausi teisininkai ne visada veržiasi įgyti teisėjo profesiją, nes ši profesija yra labai sudėtinga. Jie renkasi darbą privačiose struktūrose. Todėl mums irgi reikia imtis žingsnių, kad teisėjo profesiją padarytume konkurencingą ne tarp užsienio teisininkų, bet tarp Lietuvos teisininkų. Manau, kad čia mes irgi sieksime kokių nors žingsnių šia linkme. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, turėčiau pasakyti, čia ir kolegos profesoriaus A. Dumčiaus klausimas dėl visuomenės atstovų. Matot, kiek man teko dalyvauti pateikiant Aukščiausiojo Teismo teisėjų pirmininkų kandidatūras, visą laiką tvirtindavo, kad visuomenės atstovai yra iš tiesų naudingas dalykas ir ateityje galima galvoti apie jų įvedimą. Ta ateitis taip tolsta dar į tokią ūkanotą ateitį, kad sunku pasakyti, kada tai bus.

Dar vienas dalykas. Aš kategoriškai nesutinku su jūsų nuomone, kad antstoliai dabar efektyviau išieško, bet iš tiesų jie efektyviau išieško iš žmonių, turinčių mažas pajamas. Taip valstybėje atsiranda nepaprastai daug socialinių problemų. Dėl to su jumis kategoriškai nesutinku, dėl antstolių darbo įvertinimo.

R. NORKUS. Atsakydamas į jūsų pirmą klausimo dalį, iš tikrųjų galiu pasakyti, kad Teisėjų taryba yra išreiškusi principinį palaikymą dėl visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą. Dabar kamuolys yra politinės valdžios rankose. Aš nesu konstitucinės teisės ekspertas ir nesu tikras, ar įmanoma vien paprastu įstatymo pakeitimu įtraukti visuomenę į teisingumo vykdymą, ar tam būtinos Konstitucijos pataisos? Čia reikia labai gilios analizės.

Atsakydamas į antrą jūsų klausimą dėl sprendimų vykdymo sistemos efektyvumo, noriu pabrėžti, kad iš principo skolas reikia grąžinti. Tai yra principas, kuris yra bendras visoms teisinėms sistemoms.

Dėl socialinių problemų sprendimo iš tikrųjų Seimas yra žengęs svarbius žingsnius. Šiandien yra priimtas ir galioja Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Virš 300 fiziniams asmenims yra iškelta bankroto bylų, tiems asmenims, kurie tikrai neišgali įvykdyti teismo sprendimų, kurie yra nemokūs, suteikia vadinamąją antro šanso galimybę grįžti į efektyvų socialinį ir ekonominį gyvenimą.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, kai jūsų kandidatūra buvo pasiūlyta į šias pareigas, man teko domėtis jūsų ir akademine, ir profesine veikla. Noriu pasidžiaugti, kad patys geriausi atsiliepimai tiek iš jūsų kolegų akademikų, tiek iš teisininkų pusės. Kai čia kažkas paklausė, kad jūs galbūt per jaunas, man atrodo, jūsų amžius čia yra pliusas, o ne minusas. Ateityje dar galėsite daug gerų darbų nuveikti. Tiesiog noriu jūsų paklausti.

Sakykite, daugelis bylų stringa, ikiteisminiai procesai ilgiausiai tęsiasi ir niekaip bylos neateina į teismus. Sakykite, ar… Aišku, čia gal tiesiogiai jūsų teismų darbas yra svarbiausias, ne ikiteisminiai tyrimai. Kaip jūs tuos dalykus paspartinsite, nes daugelis bylų metai iš metų tęsiasi, po 8, po 9 metus ir niekaip nesibaigia tie procesai? Ką jūs parekomenduosite, ką jūs pasiūlysite, kad šitie procesai greičiau judėtų? Jūs ir savo pristatyme sakėte, kad tai turėtų baigtis greitai ir teisingai. Ačiū.

R. NORKUS. Ačiū už šį klausimą. Aš turiu prisipažinti – esu civilinio proceso specialistas, tačiau turiu bendrą supratimą apie baudžiamąjį procesą ir kaip kandidatas į tokias pareigas, be abejo, konsultavausi su kolegomis baudžiamojo proceso specialistais, kurie yra išreiškę keletą principinių nuostatų dėl baudžiamojo proceso trukmės. Galimybių vilkinti procesą iš tikrųjų yra suteikiant galimybę skųsti įvairius tarpinius sprendimus ir tada tas procesas įsivelia į skundų nagrinėjimą. Aš manau, kad susitiksime su Baudžiamojo proceso kodekso specialistais ir diskutuosime, kaip tas spragas būtų galima pašalinti. Yra daugybė kitų priemonių vilkinti teismo procesus, tačiau aišku, jog mes turime taip pat suprasti, kad kaltinamojo, įtariamojo asmens teisė į teisminę gynybą taip pat turi būti užtikrinama, ir čia reikia būti labai atidiems, kad pasiektume tą tinkamą greito ir teisingo proceso balansą.

PIRMININKAS. Dėkoju pretendentui į Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą R. Norkui. Jūs atsakėte beveik visiems Seimo nariams.

Šaltinis: lrs.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
26 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
savas bičas

daug turto pasako, kad turi gerą stogą ir yra patikimas.
Komunistai, kgbistai, pedofilai ramiai miegos.

Daug turto pasako

kad yra veržlus ir protingas žmogus. O amžinai skurstantys „paprasti žmonės” yra nevykėliai, tinginiai ir kvailiai.

krepšininkas gal?

veržlūs ir protingi krepšininkai savo darbu susikuria daug turto.
tai tas norkus – garsus krepšininkas?

> kewpšininkas gal?

o tu kedofilas gal? Nes kvaili kedofilai sako – jei nebuvo pedofilijos tai dėl ko Kedys žudė? Mat kedofilai galvoja, kad visos žmogžudystės pasaulyje būna tik dėl pedofilijos, jei pedofilijos nėra, tai ir jokių žmogžudysčių negali būti. Lygiai taip pat šitas nukvakėlis aiškina kad tik krepšininkai pelnytai susikrauna turto, daugiau tai niekas.

teisėtu darbu - krepšininkai

kad kas Lietuvoje legaliai – neskriaudžiant žmonių – susikrautų milijonus.
Nesukčiaujant, sumokant visus mokesčius – t.y. sąžiningai ?
(ypač teisininkų klanas… )

Kritikas Pikčiurna

Bendras prisistatymo vaizdas nuteikia viltingai. Bet gerai žinome, kad velnias slepiasi detalėse. Norisi tikėtis, kad jaunatvišką mąstymą apvainikuos išminties bei teisingumo pergalė prieš formalų teisėtumą. Juk tobulų teisėjų, įstatymų ir tuo labiau tobulų įstatymų rengėjų nebūna, o žmogui duotas tik vienas gyvenimas ir teisė jį laisvai rinktis. Skaudžiausia, kai žmogaus likimą nulemia formalios procedūros ir klanų manipuliacijos jomis. Demokratija neįmanoma be teisingumo ir tiesos, jų neapibrėši formaliomis taisyklėmis, tai – siekinys. Jo ir palinkėčiau.

Kritikas Pikčiurna

Tiems, kas mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus siūlyčiau eiti dirbti buhalteriais. Tik turiu įspėti, kad tai labai sunkus, atsakingas, nedėkingas ir menkai apmokamas darbas…
Sėkmė dažniausiai lydi tuos, kurie išmoksta gerai skaičiuoti savo pinigus.

optimistas tas KP...

kai skiria į aukštus postus būna patikimas 100 proc.
senesni kadrai patikimumą garantuoja kompromatais savo.
jaunesnė karta – nomenklatūrine-kgbistine kilme ir nematymu ko nereikia ir aišku – sąžiningų nė per patrankos šūvį ten į savo gretas neįsileis….

4 nuo galo komentarui

Cituoju: „kvaili kedofilai sako – jei nebuvo pedofilijos tai dėl ko Kedys žudė? Mat kedofilai galvoja, kad visos žmogžudystės pasaulyje būna tik dėl pedofilijos, jei pedofilijos nėra, tai ir jokių žmogžudysčių negali būti.”

Klausimas: jeigu žinai kitą, pagal tave – protingą, versiją, dėl ko Kedys žudė, gal gali ją nurodyti mums ir teisėsaugai, kuri kad ir kaip stengiasi, neranda kitos (protingos) versijos? O jei negali, gal tuomet nesi toks protingas, o kiti ne tokie kvaili?
O gal žudė ne Kedys?

Trupmenas kritikui Pikčiurnai

Puikus tamstos antrasis komentaras. kaip pirštu į akį.

internauts

gerą klausimą uždavė Matulevičius. Norkus į jį faktiškai neatsakė. Išsisuko bendrais teiginiais. gerą klausimą dėl anstolių siautėjimo uždavė Kupčinskas. Atsakymą laikau NETEISINGU! Pats Norkus paaiškino, kad gabūs teisininkai išeina dirbti į privačias struktūras, bankus, City servisus, kur turtingi verslininkai jiems gausiai moka už skolų išieškojimą, kuooperuodamiesi su privačiais anstoliais, kurie sau uždarbį užsideda laisvai. Taip didinama socialinė atskirtis, nes nebelieka teisinikų, kurie gintų neturtingų aukų teises, nes valstybiniai „miegantys”advokatai tokiems nabagėliams net nepriskiriami. Štai aptikau straipsnį, kur senas tėtušis Sorošas aiškina ukrainiečiams, kad KORUPCIJA jų šalyje tęsis tol, kol jie neleis gyventojams šildymą reguliuotis patiems, kol neįves dujų ir šildymo skaitliukus, kad gyventojas galėtų šildytis tiek kiek nori ar iš vis šildymą išjungti, kaip yra visose Vakarų šalyse. Renovuojant namus… Skaityti daugiau »

Balsavimas

„Dėl Rim­vy­do Nor­kaus sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ku“ . Iš vi­so iš­duo­ta – 72 biu­le­te­niai, ras­ta – 72, ga­lio­jan­čių – 70, ne­ga­lio­jan­čių – 2. Re­zul­ta­tai: už – 64, prieš – 3, su­si­lai­kė 3.

R. NORKUS. Leis­ki­te pa­dė­ko­ti jums už pa­si­ti­kė­ji­mą. Leis­ki­te pa­dė­ko­ti ne už tą pos­tą, ku­rį ga­vau, bet už ga­li­my­bę pa­ge­rin­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo veik­lą, kar­tu, ti­kė­ki­mės, ir Lie­tu­vos teis­mų sis­te­mos veik­lą. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

hmm...

pagyvensim – pamatysim.
Kad jaunas teisėjas tai tik postsovietinėj erdvėj pliusas. Sovietizmo nesugadintos smegenys. Kitur netgi amžiaus cenzas tam yra. Nes kūnas subręsta iki 18, jausmai iki 25, protas iki 28, o dvsia tik nuo 50. Kol šėlioja aistros, tai teisngu būti sunkoka. Ypč ožiaragiui, gimusiam ožkos metais. Plusas, kad ožiaragiai yra pareigingi… beje, o kiek jam metų?

patirtis

Rimvydas Norkus – detali informacija Fizinis bankroto administratorius: Vardas, pavardė: Rimvydas Norkus Adresas: L. Giros g. 4-11, 06325 Vilnius Kvalifikacinio pažymėjimo Nr.: 834 Pažymėjimo išdavimo data: 2009-06-22 Sąrašo eil. Nr.: B-FA154 Įrašymo į Sąrašą data: 2009-06-22 Telefonai: 8 611 00938 Faksas: El.paštas: r.norkus@bankrotas.biz Vykdomos bankroto procedūros (14): 1. [300113905] UAB „Izobaros paslaugos” 2. [125546428] Uždaroji akcinė bendrovė „FASUOTOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS” 3. [301602557] UAB „VBS Construction” 4. [300631972] Individuali įmonė „Constraktus” 5. [302449281] UAB „TAMSEN LT” 6. [302481044] UAB „ON TOP LT” 7. [302414686] UAB „Green Coffee” 8. [125593716] UAB „SIRSTAS” 9. [301850684] UAB „Transmanda” (UAB „Verslo efektas” įgaliotas asmuo nuo 2014-09-25) 10. [302460573] UAB „Big City” 11. [302417262] UAB „Giedrama” 12. [282727350] Uždaroji akcinė bendrovė „Technologijų, prekybos ir reklamos centras”… Skaityti daugiau »

taigis,

dirbt bankroto administratoriumi, tai irgi neblogas biznis. Ir patirtis, žinoma. Rods ir knygą ta tema parašęs. Verslininkams tinkamas. Bet kaip bus su paprastų žmonių interesų gynimu, tai neaišku.

Teisėjas Heraklis

Gruodžio 15 d. LAT atsisakymas, kurį palaimino ir R. Norkus, priimti Drižiaus skundą, yra absurdo viršūnė. Skundas dėl apeliacinėje instancijoje priimto akivaizdžiai absurdiško sprendimo LAT’o gali būti nepriimtas nagrinėti, jei tik tas pažeidimas, LAT nuožiūra, kurios nereikalaujama argumentuotai pagrįsti, neturi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, net jei tas pažeidimas būtų akivaizdus. Trijų pakopų sistema čia nebegalioja. Apeliacinės pakopos teismas civilinėse bylose dabar gali priimti praktiškai bet kokį sprendimą, jo klaidų taisymas priklauso nuo LAT atrankos kolegijos diskrecijos.

jam tik 35 -eri metai

jam tik 35-eri metai

Pamėgink būti

reiklus, teisingas ir sąžiningas, o kartu ir milijonierius – garanruoju ,kad nepavyks per tą pačią teisėsaugą, tai yra visiškai nesuderinami dalykai Lietuvoje.Na ,o visa kita „makaronai ant ausų”.

Beta

Inteligentas. Padėk jam Dieve, tik tokie ilgai Lietuvos teisėsaugoje neužsibūna. Nevera kaip kamštis iš šampano butelio išlėkė. Kad nesuėstų ir šito tie seniai.

Mūsų notarė

nepasikėlusi,labai paprasta,bendraujanti,patarianti,net ir turguje mėgstanti pas paprastus,sąžiningus ūkininkus pirkti,pabendrauti…

Tadas

šis, kaip suprantu, namą jau turi – vadinasi, kandidatas geras 🙂

na ką?

išmėsinėjom – švarus. Per jaunas, kad būtų užsidirbęs kompromatą. Belieka palinkėt sėkmės!
Ir nepamirškit paprastų žmonių interesų ginti.

nebūkit juokingi

užtenka pasistatyti namą Vilniuje ar jo prieigose, ir pagal jo rinkos kainą jau esi milijonierius. Trijų kambarių butas Pilaitėje kelių metų senumo name kainuoja apie pusę milijono. Gal teisėjas ėmė paskolą, gal tėvai parėmė, gal užsidirbo. Ar jis landynėje Šnipiškėse turėtų gyventi ir būti kiauromis kišenėmis? Tokio teisėjo irgi niekas nenorėtų.

veidas

šviesaus žmogaus, duokdie, kad toks būtų iš tiesų. Linkiu jam optimizmo, sveikatos ir jėgų.

Komunistu nusikalteliu

jaunesnis statytinis….
Nesvaikyt, korumpuota-nusikalstama sistema niekaip nepakeis sis jaunuolis….

bandziusi

Geriausias advokatas skųstis į Strasbūro Teismą yra profesorius Stanislovas Tomas. Buvome praradę bet kokią viltį, bet, vat, viskas pasikeitė – byla laimėta 🙂

26
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top