„Vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities […] pavojingos nei kiek ne mažiau nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų“, pareiškė Prezidentė per savo metinį pranešimą ketvirtadienį Seime.
Kad okupacijos metais Dalia Grybauskaitė, būdama komunistų partijos aukštosios mokyklos dėstytoja, rūpinosi Sovietų Sąjungos bendra ateitimi, neturėtų stebinti. Bet kaip dabartinės valstybės vadovės žodžiai dera su natūraliu mąstančio žmogaus poreikiu abejoti? Su demokratiškos Lietuvos Konstitucija: „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“? Nuo kada abejonės pavirto naikintuvais virš mūsų galvų?
Kaip Lietuvos Prezidentės gąsdinimai dera su Europos Sąjungos prezidento Donaldo Tusko nesenu pareiškimu, kad jis inicijuoja diskusiją dėl tolesnės ES ateities, nes „užvaldyti greitos ir visiškos integracijos idėjos nesugebėjome pastebėti, jog paprasti žmonės, Europos piliečiai, nepritaria mūsų euroentuziazmui“? Arba su Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junckerio pamąstymais, „kad galiausiai per daug Europos nužudys Europą“?
Ar jūs dar negirdite virš savo abejojančių galvų naikintuvų ūžesio?