Dabar daug kalbama apie itin suktą TS-LKD partijos siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Praėjusį penktadienį tokį nutarimo projektą įregistravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei grupė TS-LKD narių. Šiai iniciatyvai pritarė premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pirmalaikiai rinkimai vadinamųjų konservatorių siūlymu turėtų įvykti rugsėjo 10 d.
Toks valdančiųjų ryžtas atsikratyti valdžios nustebino tiek opoziciją, tiek savuosius, nes daugiau kaip trečdalis TS-LKD frakcijos narių nepritardami minėtai iniciatyvai po siūlymu nepasirašė. Intrigą kėlė tai, kad TS-LKD Prezidiumas nusprendė, jog tuo atveju, jei siūlymas surengti pirmalaikius Seimo rinkimus nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė svarstytų klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Betgi visi supranta, kad pirmalaikiai rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Vadinasi, patys rinkimų iniciatoriai suvokia, jog daugumos balsų Seime jiems gauti nepavyks – kai kurie Seimo nariai nesitikėdami būti perrinkti naujai kadencijai, šiai iniciatyvai visomis išgalėmis priešinsis. Tad neišvengiamai lieka galioti antroji valdančiųjų siūlymo dalis: jei dėl pirmalaikių rinkimų dauguma Seimo narių nenubalsuotų, TS-LKD vadovybė svarstys klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Ką tai gali reikšti?
Dabartinės vyriausybės nemokšiškai valdomas valstybės laivas pavojingai pakrypo ir ėmė leistis į dugną – suirutė ūkyje, rekordinė infliacija, neįtikėtinai supriešinta visuomenė… Todėl žlunganti vadinamųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicinė vyriausybė dėl šios suirutės visą kaltę nusprendė suversti Seimui – veikiama pagal žinomos klasikės principą: vyriausybė čia „Ne prie ko“, suprask, dėl to kalti ne mažaraščiai vyriausybės nariai, o pats Seimas in corpore.
Premjerė I.Šimonytė netgi pareiškė, kad pasitikėjimo tikrintis į Seimą ji neis. Esą absurdiška tikrintis pasitikėjimą Seime, kai problema yra aiškiai Seimo, o ne Vyriausybės problema. Jei dar kas nors nesuprato, ji patikslino: girdi, ne vienas Seimo narys ir ne vienas politikas bando savivaldoje kažkada įvykusius dalykus suversti Vyriausybei. Pagavote?
Dabar tampa logiški dirbtinai kurstomo čekių skandalo tikslai – daugelį metų vagiami ir grobstomi biudžeto milijonai negraužė nei valdančiųjų, nei opozicijos sąžinės – nei konservatoriai, nei tariamas visuomenininkas A.Tapinas nemėgino tąsyti po žiniasklaidos antraštes pavardes ministrų, privačiai grobiančių iš viešojo elektros tiekėjo “Ignitis” mokesčių mokėtojų suneštus milijonus. O štai kelių tūkstantėlių pasisavinimo schema, dešimtmečius šėrusi visų laikų valdžios nomenklatūrą, labai netikėtai, bet pačiu laiku buvo paversta šimtmečio sensacija.
Kodėl?
Neverta spėlioti, nes tai ne sensacija, o paskutinis išsigelbėjimo ratas, metamas galutinai susikompromitavusiai vyriausybei ir patiems valdantiesiems. Suvokdami galimas tragiškas nemokšiško valstybės valdymo pasekmes valdantieji griebėsi gudraus manevro.
Tai politinis manevras
Pirmiausia pripažinkime, kad opozicijos siūlymas vyriausybei pirmiau pasitikrinti pasitikėjimą parlamente, o vėliau galvoti apie pirmalaikius rinkimus, valdantiesiems yra labai pavojingas – niekas nežino, ar dauguma ministrų išlaikys išmėginimą.
Daug patraukliau atrodo pirmalaikiai Seimo rinkimai – po trejų metų diletantų vyriausybės siautėjimo – tai bene vienintelis šansas valdantiesiems išlikti su nupešta uodega, tačiau su sveika galva. Jei šiuo metu vyktų Seimo rinkimai, apklausų duomenimis, už tariamus konservatorius balsuotų mažiau nei 8 proc. rinkėjų. 2020 metais už juos balsavo virš 24 proc. Taigi per pastaruosius metus jie neteko daugiau nei pusę savo rėmėjų. Ir jeigu ši nevykėlė vyriausybė toliau griaus valstybę, po pusantrų metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose vadinamieji konservatoriai gali neperžengti netgi 5 proc. barjero.
Neatsitiktinai suprasdama realų pavojų ir suvokdama, kad pirmalaikių Seimo rinkimų surengti nepavyks, Šimonytė pareiškė, jog po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje ji pateiks atsistatydinimo pareiškimą. Ir tai logiška, jai niekas to uždrausti negali. Būtent tokiu būdu, problemą dėl sukeltos krizės apvertę aukštyn kojomis, valdantieji ėmė versti Seimui. Kiek ši veidmainystė paveiks žmones, sunku pasakyti. Daugeliui labiau suprantami kanceliarinių lėšų grobstymai, negu milijoninės Covid vakcinų, ar elektros kainų aferos. Bet kuriuo atveju žymi TS-LKD ištikimo elektorato dalis šia muilo opera patikės.
Vyriausybei atsistatydinus, po pusantrų metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose galima tikėtis, kad visi ar bent žymi nešvarių valdančiųjų darbelių dalis nugrims į užmarštį. O štai galimybė valstybės žlugdymo pasekmes suversti mažumos vyriausybei, kurią neišvengiamai turės formuoti dabartinis prezidentas, tampa labai reali ir apčiuopiama.
Tačiau tai dar ne viskas. Prezidentui gal ir pavyks suformuoti mažumos vyriausybę, nors labiau tikėtina, kad tai daryti jam bus trukdoma, verčiant laikiną šalies valdymą pavesti dabartinei vyriausybei. Tačiau net ir suformavus naują mažumos vyriausybę, Seimas gali netvirtinti šios Vyriausybės programos, nes Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Tuomet Prezidentas turėtų paleisti Seimą (pagal Konstitucijos 58 str. Prezidentas gali paleisti Seimą jeigu šis per 30 dienų nepriima sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritaria Vyriausybės programai).
Taigi siekiant paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus nebūtina gauti daugumos Seimo narių pritarimą – dabartinė valdančioji dauguma turėtų ryžtis du kartus iš eilės nepritarti mažumos Vyriausybės programai. Tuomet Prezidentas būtų priverstas paleisti Seimą ir paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Pirmalaikiams Seimo rinkimams įvykus į jį patektų nupešioti tariami konservatoriai, socdemai, liberalai (Laisvės partija galbūt nepatektų) bei kelios kitos smulkios partijėlės. Seimo sudėtis iš esmės nepasikeistų – būtų tik panelė su nauja suknele. Bet naujai išrinktas Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 87 str. per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Valdančiųjų cinizmas
Ir dabar galutinai paaiškėja minėto politinio manevro suktumas bei valdančiųjų cinizmas. Dirbtinai sukūrus čekių skandalą, bus mėginama surengti ne tik Seimo, bet ir pirmalaikius prezidento rinkimus – pirma laiko pašalinti iš posto dabartinės valdančiosios daugumos ir netgi kai kurių opozicinių partijų nemėgstamą prezidentą Gitaną Nausėdą (jei šis nepabus iš letargo miego).
Belieka spėlioti, kas taps svarbiausiu pretendentu būti naujuoju Lietuvos prezidentu?
Pastaroji užduotis nėra sudėtinga. Šalyje siautėjant ekonominei suirutei ir augant visuomenės pykčiui, valdančiųjų kontroliuojamame LRT eteryje turėtų pasirodyti šešėliniai Lietuvos gelbėtojai. Vieno iš jų balsą tolumoje jau girdėjome – pamenate, eksprezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad „prie manęs tokios betvarkės valstybėje nebuvo“… (buvo, ir dar kokia).
Bet tam, kad būtų realizuotas šis politinis scenarijus, būtina nuosekliai didinti įtampą visuomenėje ir kelti chaosą valstybėje – tik nemanykite, jog visos bėdos, griūnančios ant mūsų šalies, slepiasi išorėje, arba kad jos atsiranda savaime. Ne, jos kruopščiai planuojamos ir nuosekliai įgyvendinamos. Didžiausia bėda mūsų valstybei yra – dabartinė mažaraščių valdančiųjų vyriausybė. Bet dar didesnė bėda mūsų laukia po šios vyriausybės griūties ir vyksiančios valdančiųjų gelbėjimo operacijos. Todėl jau dabar atsakingai tam ruoškimės.