Pirmadienį (balandžio 29 d. – Tiesos.lt past.) vyko Europos lygmens partijų atstovų ir lyderių debatai, kurie susilaukė tikrai didelio tiek daugybės šalių, tiek žiniasklaidos dėmesio.
Šiandien dalyvausiu pirmuose televiziniuose Europos parlamento debatuose, tad kelios pastabos apie vakarietišką versus lietuvišką formatą, kurias išplėtosiu pavakare, jau grįžusi iš filmavimo.
Pirma, ir tai akivaizdu jau po pirmųjų sekundžių, – Mastrichte vykusių debatų tikslas nėra užmigdyti rinkėjus arba priversti juos klausytis kaimo lygio gandų ir žurnalistų išvedžiojimų apie dideles parlamentarų algas, kas įprasta Lietuvoje.
Debatuose dalyvavo penki pretendentai į aukščiausius būsimo Europos Parlamento postus, kur juos siunčia didžiausios EP frakcijos, tačiau eteryje dominavo trys: socialistų lyderis Frans Timmerman, Europos Žaliųjų veidas Bas Eickhout ir Europos liberalams atstovavęs Guy Verhofstadt, kurie išsiskyrė charizma, diskusijos laisvu vystymu ir neturėjo jokios baimės vieni su kitais sutikti bei ginčytis.
Be to, tarp dalyvių buvo ir čekas Jan Zahradil, nominuotas Konservatorių ir ir reformistų aljanso lyderiu, bei Europos kairiųjų kandidatė slovėnė Violeta Tomić.
Debatuose akivaizdžiai stigo dabar didžiausios EP frakcijos – dešiniosios Europos liaudies partijos atstovo Manfred Weber, kuris galėjo pateikti kitokią perspektyvą. Taip pat pasigesta augančios kraštutinės dešinės balsų, tikėtina todėl, kad jie kol kas nesugebėjo pasiūlyti bendro lyderio.
Atkreipkite dėmesį – visas debatuose dalyvavusias partijas veda žmonės iš mažesnių Europos valstybių – ant scenos buvo du Nyderlandų atstovai, taip pat belgas, čekas ir slovėnė.
Debatai buvo labai dinamiški, ir nors akcentuotos trys temos – skaitmeninė Europa, tvarumas ir aplinkosauga bei Europos ateitis, iš tiesų pokalbis plėtojosi ganėtinai laisvai – išgirdome daugelio Europinių partijų lyderių pozicijas prekybos politikos, tarptautinių santykių, mokesčių klausimais.
Verta paminėti, kad socialistų ir liberalų kandidatų pozicijos dėl daugumos klausimų nesiskyrė. Iš esmės sutarta dėl ekonomikos plėtros, klimato kaitos, socialinės politikos ir kitų klausimų.
Labai svarbu paminėti ir tai, kas Lietuvoje visiškai nutylima, turiu galvoje būsimą New Green Deal (Naująjį žaliąjį susitarimą), kuris neišvengiamai taps itin svarbia darbotvarkės dalimi. Be kita ko, tai rodo ir tas faktas, kad net 4 iš 5 atstovų pritarė tokiai Europos Sąjungos krypčiai.
Socialistų lyderis Timmermans vienu momentu net šūktelėjo – „Eikite balsuoti žalieji!“, o nutilus juokui dar patikslino, kad rinkimai – ne gražuolių konkursas ir svarbios temos turi būti vienodai svarbios visiems, jie – apie Europos ateitį.
Akivaizdu ir tai, kad mokesčiai skaitmeninėje erdvėje (Google, Facebook ir kitų technologijų gigantų apmokestinimas) irgi bus svarstomas labai aktyviai ir sukels daug prieštarų bei įtampų. Šiame kontekste gal tik šiek tiek stebina, kaip energingai Europos liberalų vadas Guy Verhofstadt akcentavo, kad Europos Sąjungoje privalu skatinti europietiškų skaitmeninės eros kompanijų veiklą. Galima įtarti, jog liberalai linkę skatinti, jog šioms kompanijoms būtų suteiktos išskirtinės sąlygos ar net monopoliai.
Pagal naudotą metodologiją, daugiausiai palaikymo debatuose susilaukė Fransas Timermansas (43 procentai), tačiau itin gerai pasirodė jaunasis Žaliųjų lyderis Bas Eickhout (36 procentai).
Politico pateikia ir kitos apklausų bendrovės Slido„“ vertinimus, kur 42 proc. tenka Timmermans, po to – Eickhout su 35 proc. palaikymo ir Verhofstadt, surinkęs 11 procentų. Tik 6 proc. gavo Zahradil ir 5 proc. Tomić.
Labai rekomenduoju pažiūrėti visiems.