2015 metų rugsėjo 21 diena
Praėjusį trečiadienį Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje eilinį kartą išgirdome, kad nuo gegužės mėnesio Vilniaus miesto skolos sumažėjo 13 mln. eurų. Taip teigė Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilūnė Urbonienė. Viena vertus, tai atrodytų puiki tendencija, vis dėlto konkretaus atsakymo į savo klausimą – o kiek tikėtina per tą laiką padidėjo įvairūs atviri ir paslėpti Savivaldybės įsipareigojimai? – nesulaukiau. Bet apie tai – toliau.
Komiteto nariai ir vėl gavo popierius, kur miesto gautos paskolos priskiriamos miesto pajamoms. Pasidomėjus, ar „Nordea“ banke, kur ponia V. Urbonienė dirbo iki tapdama Savivaldybės tarnautoja, galima paprašyti paskolos, kaip pajamas nurodžius kokią nors kitą gautą ar dar tik tikėtiną paskolą, atsakymo nesulaukiau. Ponia direktorės pavaduotoja tik ironiškai šyptelėjo.
Ir vėl iki posėdžio neturėjome jokių realių skaičių, nors to administracijos buvo primygtinai paprašyta dar liepos 31 dieną. Tada žadėjo, po to pamiršo, ir galiausiai lentelės atėjo tik kitą dieną po to, kai buvome susirinkę tų skaičių aptarti. Pabrėžiu: gavome tik po to, kai pakėliau balsą ir pareikalavau, ir gavome po laiko.
Ir vėl turėjau galimybę įsitikinti, kad VMS Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas mano, kad vykdyti Tarybos pavedimus ir net protokolinius Tarybos sprendimus – ne jo darbas, nors ne kur kitur, o šio valstybės tarnautojo funkcijų apraše pažymėta, kad jis „įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus“.
Primenu: Tarybos protokolinis sprendimas deramai vertinti negautų/prarandamų pajamų keliamą įtampą buvo įrašytas dar prieš kelis mėnesius.
Jau ne kartą girdėjome, kad Vilniaus miesto savivaldybė mažina skolas. Ar tikrai? Atsakymas mažų mažiausiai neaiškus.
Tarkime, pagal Tarybai pateiktus dokumentus VMS įsipareigojimai privačius darželius lankančių tėvelių vaikams per metus sudarys apie 6 mln. eurų. Į mano klausimą, ar skaičiuojant sutaupytas lėšas šitas įsipareigojimas įvertintas ir ar jos sumažintos bent tokia 6 mln. eurų suma, atsakymo negavau. Kodėl sakau: bent šita suma? Meras ne kartą aiškino, kad privačių darželių kompensacijos paskatins tėvelius daugiau vaikų leisti į tokias ikimokyklines ugdymo įstaigas. Viešai jau kalbama, kad taip esą atsirado keli šimtai ar net kažkur šmėkštelėjęs tūkstantis naujų vietų. Ar skaičiuojant kompensacijoms reikalingą lėšų sumą kaip nors bandyta įvertinti tą papildomą poreikį? Klausiau. Atsakymo negavau. Jei ta suma neįvertinta, tai kiek mažėja sutaupytos lėšos? Atsakymo nėra.
Tiesa, praėjusio trečiadienio Komiteto posėdyje vėl gavome reikalavimų pritarti sprendimams, kurie mažina miesto įplaukas – šį kartą iš nekilnojamojo turto ir vietinių rinkliavų už leidimus prekiauti.
Pagal teikiamą sprendimo projektą, VMS siūlo nuo 52,3 tūkst. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atleisti Lietuvos futbolo federaciją, nes 2015 metais federacijos investicijos į futbolo infrastruktūrą sieks 400 tūkst. eurų (būtent sieks, o ne pasiekė, nekalbant jau apie tai, kad pati futbolo federacija kitame lape žada investuoti 300 tūkst. eurų, tad neaišku iš kur dokumentą rengusi ponia Erika Kuročkina tuos papildomus 100 tūkst. eurų ėmė), ji leido nemokamai naudotis stadionu Riomerio universitetui už 16,627 tūkst. eurų ir dar už vos per 2 tūkst. eurų tuo stadionu nemokamai pasinaudojo futbolo mokyklos. Taigi, remiantis panašia logika bet kuris ūkio subjektas gali prašyti NT lengvatų, jei tik ketina kažką į SAVO (ne miesto, o, pabrėžiu, savo) turtą investuoti. Dar gražiau, jeigu koks nors subjektas kitam kokiam subjektui (šiuo atveju Riomerio universitetui) kažką nemokamai davė, tai kompensuoti turi Vilniaus gyventojai, kurie nėra nei to stadiono, nei Universiteto savininkai ir kuriems numetama tik netektų pajamų – taigi ateityje tikėtina padidėsiančių mokesčių – našta.
Matote nuotrauką, iliustruojančią tekstą? Tai Futbolo federacijai nuosavybės teise priklausantis pastatas pačiame miesto centre – Šeimyniškių gatvėje. Jame Futbolo federacija valdo 8 butus, kurių vertė, kaip teigia dokumentai, 339 377 eurų. Taip, išties 8 butai Šeimyniškių gatvėje visi kartu vertinami vos per 1,17 mln. litų. Na, ir NT mokesčiai miestui atitinkami – mažiau nei 3,4 tūkst. eurų.
Taigi, turi didelį turtą, jo kainą vertini juokingai maža suma, mokesčių miestui moki mažai, bet reikalauji labai daug lengvatų. Lieka klausimas: tai kiek realu iš tiesų, o ne tuščiomis kalbomis suvaldyti Vilniaus skolas?
Beje, 2014 metų biudžete NT mokesčio planas neįvykdytas: šioje skiltyje trūksta per 1 mln. eurų įplaukų. Savivaldybės administracija kalba apie NT mokesčio tarifo iki 1,3 proc. auginimą dėl ko miesto pajamos galėtų padidėti 8,4 mln. eurų, vis dėlto panašaus sprendimo projektas Komitete tik šmėstelėjo ir vėl dingo, ir jis nebuvo pateiktas miesto Tarybai svarstyti.
Keistoka ir kito pateikto dokumento ekonominė logika. Jo priedas vadinasi Administracinės veiklos naštos mažinimas miestiečiams, nors dokumente kalbama tik apie tam tikrą mokesčių mažinimą pajusiančią gyventojų grupę – savo išaugintomis ar surinktomis gėrybėmis prekiaujančius pensininkus, neįgaliuosius, moksleivius, studentus ar jaunus bedarbius. Sprendimas ganėtinai logiškas, tačiau jis, priešingai, nei teigiama, tikrai nemažina mokestinės naštos miestiečiams. Jis mažina mokestinę naštą tam tikroms gyventojų grupėms, o kitiems skolose paskendusio miesto gyventojams ta našta galiausia didėja.
Pristatydama ponią V.Urbonienę Tarybos nariams, administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė sakė: „Tikiuosi, kad savo patirtį ji galės tikrai gerai panaudoti įgyvendindama tobulinant įmonių valdymą ir subalansuodama savivaldybės biudžetą“.
Labai noriu tikėti, kad tai ir vyksta, vis dėlto bent kol kas atsakymai nerišlūs, o svarstymui teikiami dokumentai prieštaringi ir neaiškūs.
Pirmieji darbo Vilniaus taryboje mėnesiai leidžia manyti, kad savivaldybės darbuotojai sunkiai suvokia politikų vaidmenį. Kai savivaldybės žmonės į elementarų politiko klausimą vos ne atvirai atsako: „Kam tau reikia? O ką čia darai?“, susidaro toks įspūdis, kad jie politikus traktuoja kaip tuos, kurie jiems reikalingi tik tam, kad du kartus (iš pradžių komiteto posėdyje, o paskui taryboje) pakeltų ranką po bet kokiu popierėliu.
Aš tos rankos nekilnosiu.
Remigijui Šimašiui esu sakiusi, kad žiūrint iš eilinio Tarybos nario perspektyvos (tačiau net ir toks narys atstovauja daugelio miestiečių interesams) laikomasi įprastos (???) „zuokinės“ praktikos, kai savivaldybėje dirbantys, visų pirma, vadovaujantys žmonės vertinami ne už kompetenciją ir aiškius profesinius bei etinius principus. Labai dažnai atrodo, kad tie žmonės savo darbą suvokia, kaip tarnavimą merui, jo aplinkai ar kažkokiems neapibrėžtiems interesams, bet ne miesto gyventojams. Neretai tiesiog akis bado, kad jiems suformuotas toks iškreiptas pasaulio matymas.
Pavyzdžiui, mero ryšių su visuomene skyrius yra labai didelis, bet visuomenė negauna realių problemų ir siūlomų jų sprendimų su alternatyvomis. Visuomenei, galima sakyti, plaunamos smegenys, kad dabar jau atėjo „geriečiai“ ir dabar jie viską gerai padarys. Tikrai manau, kad šie žmonės yra dori, bet vien dorumu skolų suvaldyti neišeis. Suvaldytos skolos reiškia, kad kiekvieną centą visais įmanomais būdais apmąstai penkis kartus – to kol kas tikrai nematau.
Jei kalbėtume dar konkrečiau, tai, visų pirma, iš pareigų turi būti atleistas Vygintas Jakas. Tam, kad galėčiau analizuoti ir atstovauti rinkėjams, turiu žinoti duomenis, o jis visą laiką ieško įvairių pretekstų neteikti duomenų, neateina į komiteto posėdžius ir bando daryti viską, kad tik nereiktų atsakyti į elementarius klausimus. Keli mėnesiai parodė, kad tai asmuo, neturintis Finansų departamento direktoriui privalomos sąžinės kalbėti tiesą, net jeigu ji nemaloni jo viršininkams. Profesionalas tuo ir skiriasi nuo tarno, kad sako tiesą net jeigu ji nemaloni jo viršininkams, o V. Jakas, akivaizdu, visada yra pasiruošęs tarnauti tam, kuris galingesnis. Gėda ir tai, kad miesto finansus tvarko žmogus, kuris pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti.