2015 metų kovo 15 diena
Šiandien vakare dalyvavau „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje. Jeigu tai žurnalistika, ką bandė daryti Daiva Žeimytė ir Marius Jančius, tai man tikrai gaila žiūrovų. Kažkodėl juos stebino net tai, kad esu skaičiusi Penkiasdešimt pilkų atspalvių, kas esą turėtų įrodyti mano liberalias pažiūras. Kaip, dėl Dievo? Aš bendrai daug skaitau, ir man yra tekę skaityti Stalino raštus ir Hitlerio Mein Kampf. Tai matyt anų esą žurnalistų nuomone įrodo, kad esu fašistė-stalinistė. Kasdien skaitau Evangeliją. Tai gal įrodo, kad esu krikščionė. O kadangi mėgstu skaityti rabinų raštus ir esu skaičiusi Talmudo gabalus, tai, be abejonės, esu judėjų tikėjimo. Tiesa, labai žaviuosi sufijais. Taigi, dar ir musulmonė. Kas be ko.
Paklausė, ką manau apie miesto skolas. Pasakiau, kad iš viešai prieinamos informacijos daryti kokias nors išvadas neįmanoma. Nes skolos savaime nėra blogis. Tada man sako, – tai manote, kad viskas ten pasakos. Ne, kartoju, daryti išvadas nepakanka informacijos. Reikia daugiau. Bet tai, kad žmogus tiesiog aiškinasi ir negali atsakyti į užduotą klausimą, bet pasako, kodėl negali atsakyti, jau, matyt, jų protams yra užribis.
Žurnalistai, kurių tikslas ne išsiaiškinti, o apibendrinti kokias nors nesąmones, yra Lietuvos tragedija. Didelė.
Nuo šiol kas savaitę savo bloge rašysiu apie tai, kokius darbus, kaip išrinkta miesto Tarybos narė, dariau praėjusią savaitę. Taigi tie, kuriuos tai domina, turės visą informaciją.
Be šitos beprasmiškos laidos, praėjusią savaitę turėjau tikrai prasmingų ir naudingų susitikimų su būsimais kolegomis – konservatoriumi Vidu Urbonavičiumi, Liberalų sąjūdžio nariu ir Maisto banko direktoriumi Vaidotu Ilgiumi, būsimu mano frakcijos nariu Liutauru Stoškumi. Esu jiems dėkinga už naujas žinias ir pasidalinimus.
Pradėjau nuosekliai domėtis miesto finansais. Kaip ir minėjau, vieša informacija vargu ar suteikia galimybių rimtai vertinti miesto finansinę padėtį. Kad ta padėtis įtempta, rodo ir ganėtinai atsargus bankų elgesys, vis dėlto miestui atrodo pavyko šiek tiek sumažinti skolas. Labai tikiuosi ir noriu dirbti miesto finansų komitete.
Pasveikinau ir išrinktąjį miesto merą. Akivaizdu, kad jis neįgyvendins visų tų dažnai absurdiškų pažadų, kuriuos skleidė iš reklaminių klipų, tačiau tikiuosi, kad jam užteks patirties, ryžto ir noro nuoširdžiai dirbti miesto labui. Kiek galėsiu ir pajėgsiu, visada bandysiu padėti ieškant racionalių sprendimų.
Bet kokių jūsų klausimų laukiu TIK bloge. Facebooke į klausimus neatsakinėsiu. Tai neįmanoma tiesiog fiziškai. Kaip ten bebūtų, darbas miesto Taryboje yra visuomeninė veikla.