maldeikiene.lt
Lietuva ketina rengti (techniškai to darbo jau ėmėsi Teisingumo ministerija) naują Lobistinės veiklos įstatymą, nes dabar veikiantis esą toks griežtas, kad norinčių būti lobistais kaip ir neatsiranda. Būtent tokia proga Lietuvos Transparancy International skyrius šiandien, balandžio 13 dieną, ir organizavo konferenciją-diskusiją „Politikos užkulisiai: ar žinome, kas Lietuvoje kuria įstatymus“.
Trumpą pranešimą apie savo santykius su lobistais bei interesų grupėmis būsimame darbe Vilniaus Savivaldybės taryboje buvau pakviesta padaryti ir aš, tad atsiskaitau ir apie tai, ką sakiau ir ką girdėjau, ir kas prajuokino ar/ir pasirodė keista.
Diskusijos pradžioje buvo pristatyta TI skyriaus atlikta apklausa, iš kurios sužinojome, kad dauguma šalies verslo žmonių teigia girdėję atvejų, kai sprendimai valstybėje priimami siekiant naudos atskiroms interesų grupėms, bet ne visuomenei, o oficialūs ir teisėti įtakos būdai (dalyvaujant viešose diskusijose, viešuose įstatymo svarstymuose, atviras pasiūlymų pateikimas) naudojami rečiausiai.
Rezultatai nėra netikėti: taip, Lietuvoje įprasta, kad įstatymai galiausiai tarnauja santykinai siauram žmonių ratui. Bet štai klausimas: ar tikrai tokia padėtis gali būti kažkaip patobulinta keičiant Lobistinės veiklos įstatymą?
Klausydamasi pranešėjų, pastebėjau kelias problemas.
Pirma, daugumai nelabai aiški pati lobisto samprata. Diskusijos metu nuskambėjo mintis, kad Lietuvoje lobistai suvokiami kaip kažkokie „kyšių nešiotojai“, kurie esą niekam nenaudingi, tik žalingi. Ir tada daroma išvada, kad padėtis keisis, jeigu lobistų veikla bus gražiai sudėliota įstatyme, kur bus parašyta, kad lobistas – geras vaikas ir elgiasi gražiai. Na ir visokios kitokios panašios nesąmonės (čia ne teisinė ataskaita, tad nesigilinsiu).
Jūs tuo tikite? Aš ne. Man, kaip jau esu anksčiau rašiusi, lobistai atrodo išimtinai naudingi rinkos žaidėjai, kurių priedermė padėti politikui (ir/ar valstybės tarnautojui) suprasti interesus ir juos suderinti. Taip jie ir suvokiami bet kuriame politekonominiame kontekste bet kurioje normalioje demokratijoje. Tad, manau, norint pakeisti požiūrį į lobistus, visuomenę reikia šviesti, o ne kurti įstatymus, kurie nurodytų visuomenei, kad tam tikros rūšies lobistus reikia mylėti (na tuos, kurie laiku ataskaitas teikia ar yra kokie Rūtos Skyrienės Investuotojų forumo veikėjai, nes jau investuotojas tai pagal kažkokius apibrėžimus Lietuvoje suvokiamas kaip Dievo pasiuntinys žemėje, ir jeigu jau kas nors taip nemano, tai yra mažų mažiausia prieš kapitalizmą). Na nesąmonė. Ir tiek.
Mano galva ataskaitas apie susitikimus su lobistais turi teikti ne lobistai, o politikai. Nes ne lobistai turi atsiskaityti visuomenei (jie turi atsiskaityti užsakovams ir/arba savo interesų grupei), o politikai. Aš, beje, savo bloge taip darau ir toliau darysiu. Ir esu dėkinga kiekvienam lobistine veikla užsiimančiam žmogui, jeigu jis ras laiko ir noro paaiškinti man tuos ar kitus nutarimų, potvarkių, sprendimų etc. niuansus ar aplinkybes. Aš apie tai, savo ruožtu, informuosiu savo rinkėjus, ir jau jie žinos, kuo remdamasi padariau tą ar kitą sprendimą. Ir ko iš manęs, kaip politikės, galima tikėtis.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.