Pirmąją 20-tos savaitės įrašo dalį skaitykite ČIA.
2015 metų liepos 31 diena
Tarkime, prisidarome skolų, ir norime galų gale jas padengti ar bent jau suvaldyti. Arba tiesiog turime siekį sukaupti lėšų kokiai nors veiklai ar svajonei. Bet kuris finansų patarėjas pasakys, kad pirmas darbas tokiu atveju – tiksliai suvokti, kiek turi, kiek išleidi, kokie atviri ir /ar paslėpti (namuose tai gali būti kokios nors prenumeratos sutartys su periodiniais nurašymais nuo jūsų sąskaitos ar panašiai) būsimų galimų problemų šaltiniai.
Nereikia turėti didelio finansinio proto, kad suprastum, jog valdydamas miesto pinigus turi būti ypač akylas, nes čia tokių „nedidelių“ skylučių, pro kurias gali nutekėti ir teka mokesčių mokėtojų pinigai tikrai daug. Dalis jų gali būti sunkiau susekamos, dalis – tiesiog gudrių berniukų ar mergyčių susuktų labai gudrių schemų dalis (nebūtinai visi žaidėjai suvokia, kokiame manipuliaciniame žaidime jie dalyvauja), bet dalis yra tiesiog neatsakingo, abuojo darbo dalis.
Praėjusi savaitė pateikė stebėtinai daug panašios „finansinės“ veiklos pavyzdžių.
Trečiadienio (liepos 29 d.) posėdžiui teikiamas klausimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms, mat būtina nutiesti gatvę. Dokumentas išskirtinis jau vien tuo, kad prie jo pridedama galimybių studija – iš pirmo žvilgsnio (kol kas nepasigilinau) gana profesionali sąnaudų ir naudos analizė. Daugybės savivaldybės šulų – įskaitant vicemerą ir administracijos direktoriaus pavaduotoją, atsakingą už finansus, – nuomone, dokumentas vertas būti teikiamas Tarybai tvirtinti ir gali būti priimtas.
Žiūrime toliau. Aiškinamojo rašto 7 straipsnis „Biudžeto lėšų poreikis teisės aktui įgyvendinti“ skelbia: Nereikia. Akimirksniu kyla klausimas, tai kam ta sąnaudų-naudos analizė ir kokias sąnaudas ji skaičiuota? Atsiverčiu dokumentą: skirsnis 5.1.1 kalba apie išlaidas, būtinas projektui įgyvendinti, kurias sudaro „žemės paėmimo projekto parengimas, kompensacija už statinius jų naudotojams, žemės sklypo dalies išpirkimas, statinių griovimas ir susidariusių atliekų utilizavimas, techninio gatvės rekonstrukcijos projekto parengimas, x-gatvės atkarpos statyba“. Iš viso – 4,244 mln. litų.
Kokius klausimus nagrinėjo Tarybos Miesto plėtros komiteto nariai ir kodėl nepamatė tokios akivaizdžios nesąmonės, telieka jų sąžinės dalykas. Bet jų verdiktas skelbė – galima leisti.
18 klausimas irgi iš pirmo žvilgsnio visai nekaltas ir net kilnus, mat pritaria projektui, kuriuo mieste būtų kuriamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos. Tarybos sprendimo projektas teigia, kad miestas įsipareigoja padengti projekto nenumatytas ar netinkamas finansuoti išlaidas. Galimų lėšų poreikis nenurodytas. Aiškinamojo rašto 6 straipsnis „Biudžeto lėšų poreikis teisės aktui įgyvendinti“ skelbia: Nėra. ?????? Mano akims suapvalėjus Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje Administracijos darbuotojas atsainiai mesteli: tai tas sąnaudas dengs Antakalnio poliklinika, susitarta. Kas susitarė? Kur dokumentai? Dėl ko susitarė? Kokios susitarimo sąlygos? Ką miestas įsipareigoja mainais? Vienas kolega jau po to man aiškino, kad čia labai geras projektas. Kas gerai? Neskaičiuoti galimų neaiškios apimties sumų yra gerai?
9 klausimas, diskutuojame apie pastatų Tyzenhauzų gatvėje nuomą. Teikiami dokumentai su nurodyta 2,78 Euro už kv. m per mėnesį nuomos kaina. Nustembu. Ekonomikos komiteto posėdyje kaina buvo 1,5 Euro. Posėdžio metu išlenda vėl tie patys 1,5 Euro. Beje, kodėl būtent tie, niekas nepaaiškina, žinome tik tiek, kad ten labai apleisti rūmai. Gal ir gerai viskas, bet minčių – nori nenori – kyla visokių.
Juokingas (o gal greičiau kvailas) ir dokumentas, kuriuo siūloma skelbti konkursą darželiui steigti, o įsipareigojimų skiltyje numatyti, kad per 8 mėnesius laimėtojas įsipareigos panaudoti savo lėšas pastatui rekonstruoti. Tikrai? Panaudos lėšas… Kokias? Kur skaičius? Ką tai reiškia? Tarkime, ar užteks panaudoti 500 Eurų ir sutartis jau bus įgyvendinta? Sumos juk nėra numatyta, nenumatyta ir sąlyga, kad po tam tikro laiko įsipareigojama pradėti dirbti ir priimti į darželį pirmus vaikučius, kurių eilės akis bado.
Dabar plačiau nekalbėsiu (tai kitas įrašas) ir apie tai, jog Ekonomikos ir finansų komitetui pateiktame sprendime dėl Savivaldybės 2014 metų finansinių ataskaitų audito numatyta joms pritarti, bet nepaminėta, kad tos išvados NEIGIAMOS, o 2014 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys reikšmingais atžvilgiais neparodo tikros ir teisingos subjektų finansinės būklės. Žinau, kad taip yra jau trejus metus iš eilės. Dokumentą pristato eilinė darbuotoja, departamento direktorius „išvykęs su svarbiais pavedimais“, darbuotoja sakinius rezga sunkiai, manytina, nesuvokia iki galo, kas yra turto prieaugis, o kas – nuostolis, nieko rimčiau paaiškinti negali. Klausimas atmetamas. Dar viena liūdna išvada: kaip tos auditorių išvados nebus neigiamos, jeigu nėra smegenų ir noro tas smegenis auginti. O gal drumstuose vandenyse „gudrios“ žuvelės geriau raumenis augina?
Visi čia paminėti ir dar keli nepaminėti dokumentai atmesti ir bus priversta juos paruošti deramai – tą tai aš pažadu. Problema kita: kodėl tokie apskritai patenka svarstymui.
—————–
Pastabų ir klausimų laukiu savo tinklaraštyje. Rašydami man padedate dirbti geriau, tiesa, „nemeilės“ ar meilės laiškus, skirtus man, rašykite kur nors savo dienoraščiuose. Čia kalbėkime apie Vilniaus (ir ne tik) bėdas, mąstykime, ką galima daryti kitaip, ko siekti.