Žinių radijas | „Dienos klausimas“
Vyriausybė skaičiuoja, kad finansiniai ir ekonominai šalies praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto šiemet gali sudaryti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog ekonomika esą sugalvota ne tam, kad aptarnautų kokius nors srautus, o tam, kad padėtų žmonėms gyventi.
„Mūsų verslas turi savo trumpalaikius interesus, o mūsų politikai tuos siaurus verslo interesus aptarnauja. Mūsų ekonomika orientuota į pasakojimą apie ekonomiką per skaičiukus. 1,6 procento nukris… Buvo nukritus 15 procentų 2009 metais. Pasekmės buvo tragiškos, bet jas buvo galima kitaip tvarkyti. O tas 1,6 procento tik rodo, kad mums ne tokios jau svarbios prisiimtos sankcijos Rusijai. Tai tik rodo, kiek tos sankcijos gali paliesti kokių nors verslininkų kišenes. Ir nerimti visi klyksmai apie prarastas darbo vietas, dėl kurių esą kentės vargšai žmonės“.
Anot ekonomistės, daug didesnė tragedija yra tai, kad mūsų ekonomika vertinama ir analizuojama iš trumpalaikės perspektyvos.
„2009 metais išvarėm statybininkus, palikę juos be išmokų. Net ir tuos, kurie ilgus metus mokėjo nedarbo draudimo įmoką, palikome be išgyvenimo galimybės. Netvarkome situacijos su būstais – žmonės prisiėmė paskolų, valstybė leido jas pasiimti, o po to niekuo nepadėjo. Tai didesnės tragedijos, negu tas 1,6 procento“.
Pašnekovė teigia mes turime neprognozuojamą kaimyną. Jis visada toks buvo, mes visada stovime ant šito kelio.
„Aš esu iš tų, kuriems atrodo, kad geriau (dėl sankcijų – red.) prarasta viena kita darbo vieta, jau ir taip praradom 200 tūkstančių, kai praradimai buvo naudingi verslui, tuomet kažkodėl buvo tylima. Mūsų pozicija turėtų būti labai aiški, ir tikrai nemalonu klausytis prezidentės, kuri pareiškia, kad mes turėsime didelių nuostolių, jei paskelbsime sankcijas. Tai nėra labai rimtas pareiškimas.
A. Maldeikienė teigia, kad jeigu tikrai šalies finansiniai ir ekonominiai praradimai sudarys 1,6 procento, Lietuvos nuostoliai būtų stebėtinai maži.
„Ir tada iš tikrųjų mūsų nereikia gąsdintis. Mums labiau reikėtų gąsdintis dėl to, kad emigraciją turim didelę, kad jaunimas išvažiuoja ir reikia juos čia grąžinti“.
Lietuvoje išryškėjo dar viena problema. Pasak A. Maldeikienė, mes labai ramiai išvarėm žmones, o dabar verslas aiškina, kad mums reikia darbininkų imigrantų.
„Verslas šaukia, kad jam reikia darbuotojų, su kuriais gali susikalbėti, o susikalbėti gali su darbuotojais iš Rytų. Taip turime pretekstą problemoms. Mes klaikų nuosmukį turim, jei paskaičiuotume, kiek Lietuva pradaro dėl emigracijos. Deja, tam suskaičiuoti laiko neskiria, o tai būtų nepalyginamai didesni nuostoliai“.
Anot ekonomistės, turime viena kartą suprasti, kad ekonomika yra žemiau politikos.
„Mes gimstame ne tam, kad valgytume, o tam, kad mąstytume. Esam dvasios ubagai, nes viską sutraukiam į ekonomiką. O iš tiesų – laisvė kainuoja. Ir jeigu tu pasirenki laisvę, turi atsisakyti kartais ir gardesnio duonos kąsnio. Tokia laisvės kaina. Mes esame nepriklausomi ir turime rūpintis savo šalimi. O tam, kad, kaip sakė prezidentė – jeigu ką – mes šausim, reikia turėti dvasios stiprybės. Ta dvasios stiprybė negimsta šaukiant, kad prarasiu duonos kąsnį, nes rusai iš manęs ko nors nenupirks“, – sakė A. Maldeikienė.
Laidos įrašo klausykitės ČIA (nuo 11.00 iki 22.22 minutės).
Laidos vedėjas – Aurimas Perednis.