2012 lapkričio 30 dieną Vilniaus 2-osios apylinkės teismas patenkino valstybės kaltintojo (!) ir gynybos prašymą išteisinti kaltinamąjį a.a. Andrių Ūsą.
2012 m. gruodžio 3 d. ELTA spaudos konferencijų salėje savo nuomonėmis apie priimtą nuosprendį su žurnalistais dalijosi Neringa Venckienė, Audronė Skučienė, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas, Vytautas Antanas Matulevičius.
Nors V. Vasiliauskas visiškai pagrįstai priskyrė šį nuosprendį kitokio žanro kūrinių sričiai, N. Venckienė vis dėl to mėgino analizuoti jį ir teisiniu aspektu. „Galima šį nuosprendį sukritikuoti visomis kryptimis ir kiekvieną jo sakinį“, – sakė N. Venckienė, išskyrusi tik kelis absurdiškiausius nuosprendžio momentus. Kalbėtoja atkreipė dėmesį į tai, kad visa teismo sprendimo motyvacinė dalis buvo skirta ne tiek pagrįsti A. Ūso nekaltumą, kiek įteigti mintį apie tai, kaip tėvas žalojo vaiką savo įkyriu filmavimu, nors „perduodant baudžiamąją bylą teismui, tų tėvo perduotų duomenų net nereikėjo, A. Ūso kaltinamasis aktas net nesirėmė D. Kedžio padarytais įrašais. A. Cininas visą dėmesį skyrė vaizdo įrašui, o teismui perduota byla jais nesirėmė“.
Ypatingą dėmesį N. Venckienė atkreipė į teisėjo Audriaus Cinino, vadovavusio trijų teisėjų kolegijai šioje byloje, pasakymą spaudos konferencijoje penktadienį, kad vaiko apklausti nebuvo prasmės, nes jos atmintis yra ištrinta. „Ką norėčiau pasakyti jums, žurnalistai: nei vienas iš jūsų to nepaviešinote. Jeigu ne moteris atėjusi filmuoti iš Lietuvos Sąrašo, tai niekas nebūtų ir sužinoję“, – taip žurnalistų pastangas objektyviai informuoti visuomenę įvertino N. Venckienė.
Žurnalistų klausimai buvo iškalbingesni nei atsakymai. „Apie bylą jau pakalbėjote, noriu paklausti apie jūsų frakcijos balsavimą dėl A. Butkevičiaus skyrimo“, – neslėpė savo požiūrio vienas žiniasklaidos atstovas. Kitas panoro sužinoti, kaip čia yra, kad po tokio teismo sprendimo nevyksta jokie piketai nei prie prezidentūros, nei kitur (protų formuotojų peršama idėja, kad vykusios protesto akcijos – tai esą tik tramplinas kai kuriems veikėjams patekti į Seimą, todėl esą dabar jos ir nevyksta). Buvo paklausta ir apie ketinimus pateikti apeliaciją bei kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą (plačiai skleidžiama pasaka, kad štai N. Venckienė, būdama teisėja, galėjo ieškoti teisybės Strasbūre, užuot skatinusi brolį žudyti…)….
Siūlome paklausyti visą šios konferencijos įrašą.
Operatorė – Aušra Gabalytė.
