Author name: Robertas Grigas

Pirmąją straiopsnio dalį skaitykite čia.
Antrąją straipsnio dalį skaitykite čia.

Lietuvos katalikams bene labiausiai žinomas (ir mylimas!) anglikonų rašytojas, puikus teologas ir fantasy literatūros vaikams autorius (jo „Narnijos kronikos“ jau kelintą kartą ekranizuojamos) Clive S. Lewis vienoje savo “kosminės trilogijos“ knygų kone pranašiškai vaizduoja tai, kas dabar vyksta Europos ir Lietuvos tikrovėje. (Neveltui Antanas Maceina teigė, kad tikrai talentingi filosofai ir menininkai yra pranašai, atlieka tą funkciją, kuri Senajame Testamente buvo patikėta Dievo įkvėptiesiems).

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Trečiąją straipsnio dalį skaitykite čia.

Ribų neigimo vajus

Ruošiant Lietuvos viešąją nuomonę Kastelučio kūriniui ir jo teisinimuose po spektaklio įsivėlė keistų prieštarų. Jeigu pradžioje organizatoriai žiūrovų viliojimo sumetimais skelbė, kad tai esąs „spektaklis-šventvagystė“, tai vėlesnėse dalies teatralų ir žiūrovų apologijose jis jau virto kone pamaldžiu reginiu, kurį reikėtų vietoje pamokslų demonstruoti bažnyčiose (Vidurio ir Rytų Europai idėja ne itin nauja, šio regiono bažnyčios ne sykį patyrė svaidytojų ir terliotojų antplūdžius – skaityti Jevgenijaus Jevtušenkos “Restauratoriaus monologą”, kurio vertimas buvo publikuotas ir lietuvių pogrindžio kultūros žurnale „Rūpintojėlis“ 1978 m., nr. 4).

Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite čia.

Antrąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Trečiąją straipsnio dalį skaitykite čia.

Jie nekentė manęs be priežasties“ (Šv. Raštas apie Dievo Siųstąjį)

Algirdas Patackas, savo metafiziniuose esė žmogaus ir gyvenimo sprendinių ieškantis lietuvių kalbos slėpiningoje archaikoje, yra atkreipęs dėmesį į vadinamuosius „veidrodinius atspindžius“. Vienas jų – „Dievas – veidas“. Mūsų protėvių sąmonėje aukščiausios Būties ir asmens individualybės, sielos, vidinės būsenos išraiškos, to atpažinimo, skirtybės ir bendrystės kodo, kuris žmogiškuoju lygmeniu yra tavo paties arba kito veidas, vardai, taigi ir esmės, nors ne tapačios, aiškiai buvo laikomos artimomis ir susijusiomis. Veidas = Asmuo.

Šių metų spalio mėnesį Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, italo režisieriaus R. Castellucci spektaklio scenoje, Kristaus veido ikona tepliojama ekskrementais (kilus krikščionių bei etinėms normoms jautresnės visuomenės protestams, kultūros ir teatro valdininkai paaiškino, kad tikintieji klysta, jausdamiesi šitaip įžeidžiami – į Jėzaus veido atvaizdą vaikai (!) – toks kūrybingos režisūros sumanymas – svaidys ne mėšlo gniutulus, o … granatas).