Bankai savivaliaus kiek norės

respublika.lt

Nors ietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 986 mln. eurų pelno (dvigubai daugiau nei užpernai), tačiau bankininkams vistiek per mažai. Nepaisant didžiulių pelnų, visvien didinami bankinių paslaugų įkainiai.

Šiuo metu Lietuvoje bankai aptarnauja 16 504 059 klientus. Tad net tuo atveju, jei klientas per mėnesį mokėtų 1 euro mokestį, mėnesio gale bankai jau būtų uždirbę daugiau nei 16,5 mln. eurų. Kodėl bankų apetitai tik auga? Ar Lietuvos bankas neturi būdų tą komercinių bankų lupikavimą bent kiek pristabdyti?

Buvęs Lietuvos banko valdybos narys, Lietuvos diplomatas, matematikos profesorius Vaidievutis Ipolitas Geralavičius į šį retorinį „kodėl?” atsakė nevyniodamas žodžių:

„Todėl, kad jiems niekas netrukdo. Aš suprantu, kad Lietuvos bankas čia negali per daug reguliuoti, nes tiesiog nepriimtina rinkos ekonomikoje reguliuoti paslaugų įkainius. Bet jeigu aš esu rinkoje vienas ar dviese, tai kodėl man nepakelti kainos? Ir keliu, kiek galiu!

Todėl neatmesčiau ir bankų susitarimų. Nors tai įrodyti būtų nelengva, bet, kiek aš susipažinęs su ekonomikos teorijomis, tai sakoma, kad du ar trys, netgi keturi pelno subjektai, jeigu jie rinkoje yra, tai jie neišvengiamai susitaria ir gauname oligopoliją. Tai įrodyti sunku, bet kas galėtų tai paneigti?”

O kokia tada Lietuvos banko funkcija? Tik nuolankiai stebėti, kaip užsienio komerciniai bankai finansiškai skalpuoja tėvynainius?

Lietuvos bankas tiesiogiai, per įkainius, komercinių bankų negali paveikti. Jis gali veikti tik netiesiogiai, per likvidumo normatyvus, ribojančius riziką ir panašiai. Bet šiuo aspektu Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra patikimi, jų likvidumas puikus, viskas čia gerai. Nes kaip gali pelningi bankai nevykdyti likvidumo normatyvų? Aišku, kad vykdo! Tai tuo ir baigiasi. Nes Lietuvos bankas žiūri, kad bankininkystės sektoriuje nebūtų nestabilu, nebūtų nepamatuotų rizikų. O blogai nėra. Nepamatuotų rizikų nėra.

Gal todėl, jog Lietuvoje bankams leidžiama nesiskaityti su vietiniais, esame bankams patraukli šalis?

Aš nepasakyčiau, kad esame labai patrauklūs. Komercinių bankų Lietuvoje yra apie dešimt, bet ir tai kai kurie specializuoti. Bet tas skaičius nieko nereiškia. Iš esmės yra tik trys dideli bankai – „SEB”, „Swedbank”, „Luminor”. Iš savo praktikos žinau – kiek raginome daugiau komercinių bankų į Lietuvos rinką ateiti, aiškinome, kad čia saugu, karo nėra, bet nėjo. O dabar tikiu, kad gali ateiti, nes čia, bankininkystės sektoriuje, gaunami labai dideli pelnai. Informacija apie tai sklinda. Labai sveikinčiau dviejų-trijų didelių bankų atėjimą į Lietuvą, nes tada neišvengiamai būtų pažabotas senbuvių apetitas.

Lietuviai pastebi, kad kitose ES šalyse nėra tiek stengiamasi, kad gyventojai atsiskaitinėtų kortelėmis. O pas mus dauguma prekybos centrų savitarnos kasų net nepriima grynų pinigų. Nors Vokietijoje, pavyzdžiui, labai daug žmonių atsiskaitinėja grynaisiais.

Man sunku pasakyti, kodėl taip yra. Kiekviena šalis sprendžia savaip. Bet Vokietijoje mokėjimas grynais palaikomas 50 procentų.

Viena aišku, kad grynieji pinigai visada yra geras akstinas nelegaliai veiklai. Lietuvoje padėvėtų automobilių prekyboje, statybos, kai kurių paslaugų sektoriuje ir dabar dažnai sukasi gryni pinigai. Nemokamas nei pridėtinės vertės, nei pelno mokestis.

Bet vokiečiai kažkodėl to nebijo. O pas mus net Seimas, esą atstovaujantis Lietuvos piliečius, bijo skandinavų bankų interesams paprieštarauti…

Seimas gali viską, bet jeigu apribotų bankų paslaugų įkainius, palūkanas, tai būtų nenormalu. Tada Europos Sąjunga pradėtų prieš mus kokią nors procedūrą eilinę. Mokesčiai yra slidus dalykas, bet nieko nepadarysi. Bet yra nemažai šalių, kuriose bankai moka didelius pelno mokesčius. O Lietuvoje bankai turi labai geras sąlygas. Jau ką turi, tai turi!

Ir ne tiktai. Seniau būdavo ateini į banką ir jautiesi svarbus, laukiamas, pageidaujamas, o dabar patekti į banko pastatą – ohoho! Aš netgi vieno savo pažįstamo pavyzdžiu įsitikinau, kad bankams išvis į Lietuvos įstatymus yra nusispjauti. Pažįstamas turėjo savo žmonos notarinį įgaliojimą vykdyti visas operacijas, visiems veiksmams, įskaitant gauti slaptažodžių generatorius. O bankų teisininkai vis vien to neleido, nors notaro patvirtintame įgaliojime buvo kalbama ir apie teisę gauti slaptažodžių generatorius. Tai ką jau čia kalbėti iš viso? Tai yra žiauru! Jau tokia savivalė, kad net sunku įsivaizduoti. To aš tikrai normalioje šalyje neįsivaizduoju.

O mes ką? Kadaise atkurtos valstybės pirmasis finansų ministras Romualdas Sikorskis yra pasakęs, kad mes – avinų tauta.

Ką galime padaryti? Vienintelis būdas – kad pas mus ateitų konkurentai ir parodytų pigesnius įkainius. Bet Europos Sąjungoje bankinės paslaugos vis dėlto nėra labai laisvos. Teoriškai viskas labai gražu, bet pabandykite kokioje nors Ispanijoje, nebūdamas tos šalies piliečiu, atidaryti banką. Ojojoi, kaip būtų sudėtinga.

5 5 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top