Paprastai esu laikomas pozityviu žmogumi. Tai imsiu ir kiek sugadinsiu tą įvaizdį. Parašysiu, kas man NEPATINKA.
– Nepatinka, kad vėl turiu rašyti apie Konvenciją. Bet reikia. Nes klausiančių daug, kiekvienam atskirai komentuoti negaliu.
– Nepatinka, kad kryptingai daromas vaizdas, jog pasisakantys prieš Konvencijos ratifikavimą yra „už smurtą prieš moteris“, už patyčias, plokščią žemę, Rusiją, prieš vakcinas, neišsilavinę ir neskaitę Konvencijos ir „nekenčia gėjų“. Tai netiesa. Ir netgi kai kam naudingas gudrus melas.
Konvencijos ratifikavimui nepritaria labai daug skirtingų požiūrių žmonių. Ne visi jie pritaria ar pasirašė peticiją dėl Tomo Raskevičiaus atleidimo iš komiteto pirmininko pareigų, ne visi turi tą patį požiūrį į politines partijas, karantiną, gyvenimą, ne visi remia tuos pačius visuomenės veikėjus, ne visiems patinka tie patys influenceriai.
– Nepatinka, kad dedamos pastangos sudaryti vaizdą, jog Konvencijos ratifikavimui prieštarauja „katalikai“ ir visa tai – „katalikų reikalai“. Ir kad vienintelis aštriai kylantis klausimas – „socialinės lyties“ samprata. Tai netiesa.
Konvenciją kritikavo teisininkai ir advokatai, Nida Vasiliauskaitė, Audrius Užkalnis, Audrius Bačiulis, Gintaras Furmanavičius ir su katalikybe nieko bendro neturintys politikai. Visi kritikavo savaip, parodydami visai ne tas pačias Konvencijos problemas. Jau vien tai, kad tą patį dokumentą kritikuoja tokie skirtingi žmonės ir tokiais skirtingais požiūriais, rodo, kad su juo kažkas netvarkoje – jei ne vienu požiūriu, tai kitu.
– Nepatinka, kad Konvencijos gynėjai į konkrečią kritiką atsako vis tais pačiais aptakiais teiginiais. Dažniausiai rasite tokius „atsakymus“: „O ar perskaitėte visą konvenciją?“; „taip visai nėra, kaip jūs sakote“; „kitos šalys ratifikavo ir nieko blogo neįvyko“; „viskas čia visai ne apie tai, bet apie smurtą prieš moteris“. Bet juk tai – visai ne atsakymai, bet dantų užkalbinėjimas. Yra dar vienas: „Jūs skleidžiate melagienas“. Bet ar matėte, kad parašytų, kokios konkrečiai tos melagienos ir kodėl jos – netiesa? Ne. Vietoje to gausite: „Bažnyčia visada kišasi į lovos reikalus” (?) arba „Konvencija – visai ne apie tai“.
– Bet pasigirsta ir konkrečių atsakymų. Jie man irgi nepatinka. Štai vakar LRT laidoje aukščiausio lygio ir statuso Konvencijos gynėjos primygtinai kartojo, jog Konvencija „visiškai nekalba apie šimto naujų lyčių įvedimą“. Tačiau, kai klausytojos du kartus tiesiai paklausė, ar Konvencija neatvers kelio mokyklose vaikams pasakoti apie „du princus“ (kaip banalu), kalbėtojos abu kartus kiek suglumusios nutilo…, o po to šiek tiek pakeltu tonu ir šiek tiek nervingai rėžė: „Jums teks su tuo susitaikyti, vaikai privalo tokius dalykus žinoti, jei jau bus tokia valstybės nuostata, teks ją priimti“. Patiko, kad išsidavė. Nepatiko tai, kas gręsia, ratifikavus Konvenciją.
– Nepatinka, kad į kritiką Konvencijai reaguojama: „Ar jūs perskaitėte visą konvenciją?“. Pirmiausia, net jei ir perskaitėme – ne mums ją pilnai suprasti. Kad suprasti Konvencijos realias pasekmes, būtina klausti teisės ir politikos mokslų specialistų nuomonės. Tai jų darbas. Visi kiti, nors skaityti ir interpretuoti moka, neįvertins konvencijos tikrosios reikšmės. Pvz., nesupras jos santykio su vietos teise ir baudžiamuoju kodeksu, neteisingai interpretuos teisės sąvokas. Tad tenka pasitikėti teisės profesionalais. O teisininkų komentarų daug, jie konkretūs ir visiems pasiekiami. Teisininkai mato konvencijoje visą rinkinį galimų konkrečių problemų. Ir ne vien dėl socialinės lyties. Štai prieš dvi dienas dvi specialistės (politikė ir teisininkė) visiskai skirtingai aiškino tuos pačius Konvencijos teiginius. To teisėje tiesiog neturėtų buti. Teisinio akto, kuriame yra nepreciziški teiginiai rezultatas paprastai tas, kad bylas laimi pinigai – kas pasamdė geresnį advokatą, to ir tiesa. Ar tai gerai?
– Nemanau, kad Konvencijos rengėjai nemokėjo rengti teisės aktų, nesikonsultavo su teisės ekspertais. Vadinasi, viskas parašyta būtent taip, kaip ir turi būti, turint omenyje konkrečius siekius. Pvz., tam, kad prieš ratifikavimą būtų galima išsisukinėti, o vėliau, gavus Konvencijos įgyvendinimui skirtą nejuokingą finansavimą – vykdyti. Suprantama, daug kas priklausys nuo politinių ir visuomeninių faktorių. Bet nereikia tvirtinti, kad dėl Konvencijos nuogąstaujantys piliečiai – lunatikai, smurtautojai ir religiniai fanatikai.
– Nepatinka patyčios, asmenų žeminimas, grąsinimai, opresijos. Nesvarbu, iš kurios pusės.
– Nepatinka ir kai vaizdas apie kurį nors požiūrį sudaromas ne iš straipsnių, bet iš komentarų (ir kuo žemesnio lygio, tuo geriau). Visus požiūrius galima susieti su labiausiai iškrypusiais neaišku kieno ir kodėl ir apie ką komentarais ir taip diskvalifikuoti patį požiūrį.
– Nepatinka nepagrįstas dramatizavimas. Bet tai – niekaip neišsprendžiama. Kas vienam atrodo nedidelė problema, kitam – pasaulio pabaiga.
– Nepatinka gentizmas/tribalizm’as. „Savi“ ne visada teisūs, „svetimi“ ne visada blogi ir klysta. Nepatinka kai siekiama sudaryti vaizdą, kad esame tik klasės, klanai, tuntai, spiečiai, „stovyklos“. Toks požiūris labai naudingas ideologams. Nurašyk požiūrį „plokščiažemininkams“ arba „iškrypėliams“ ir nereikės kalbėtis, aiškintis, diskutuoti. O kadangi žmogiškasis mąstymas be apibendrinimų ir kategorizavimo apskritai neįmanomas, turime atkreipti dėmesį į tokį mūsų polinkį ir nuolat patikrinti savo pirminius įspūdžius.
– Nepatinka, kai homoseksualiems asmenims klijuojama „iškrypėlių“ etiketė. Tai labai blogai, nekatalikiška ir netiesa. Bet taip pat nepatinka, kai brolio vienuolio Pauliaus žodžiai ištraukiami iš labai konkretaus konteksto. Net iš to 40 sek. labai aišku, jog jis kalba ne apie asmenis, bet apie ideologiją, kuri deda visas pastangas („net politiniu lygmeniu“), kad galėtų pasiekti mūsų vaikus (geriausiai – mums to nežinant) ir parodyti translytinio gyvenimo būdo grožį. Jau pats toks siekis tamsus ir neteisėtas. Ir jį smerkia net nemaža dalis translyčių ar homoseksualių asmenų. Todėl šventa rūstybė čia labai vietoje. Gal gimnazijoje ne vieta tai rūstybei – nežinau, iš tų 40 sek. negaliu spręsti. Bet pats atvejis rūstybei tinka. Mano polinkis kruopščiau parinkti neįžeidžius žodžius baigiasi, kai pamėginu įsivaizduoti savo dukrą, klausančią Drag queen pasakų mokykloje.
– Nepatinka, kad šis postas toks ilgas.
– Nepatinka, kad rūpi ir negalėjau šio posto neparašyti. Vis ta sąžinė. Bet patinka, kad parašiau ir pagaliau galiu vėl lėkti prie darbų.
Tai štai kiek daug dalykų man nepatinka. Dėl to į muštynes neisiu. Nenoriu, o ir nemoku. Ir pozityvo būtų gaila. Tai tikras lobis. Jei nežinai, iš kur jį gavai, tai ir neprarask, nes antro Amazonėje nenusipirksi.