Veidaknygė
Vilnius griūna akyse. To – ne karo metu – nebuvo nei prie lenkų, nei prie rusų. Nešneku apie Lietuvos ir Vilniaus valdovus. pastačiusius miestą.
Trūkus senam magistraliniam nuotekų vamzdynui, nuotekos iš Antakalnio, Žirmūnų, Baltupių ir Jaruzalės leidžiamos į Nerį. Neigiami padariniai florai ir faunai yra neišvengiami. Per valandą į upę išbėga per vieną milijoną litrų srutų. Apie bendrą situaciją savivaldybės įmonėje „Vilniaus vandenys“ girdėjome visi.
Gedimino kalnas toliau slenka žemyn – dabar jau iš abiejų pusių. Tik laiko klausimas, kada pradės byrėti pilis.
Nebesuprantama, kas turi nutikti, kad Vilniaus meras baigtų šypsotis ir užsiiminėti antraeiliais, nereikšmingais, bet merui, matyt, mielais dalykais. Gal jau laikas baigti kabinėti gatvių lenteles kitomis kalbomis, daryti kitas piaro akcijas ir pradėti spręsti rimtus klausimus?
Nors dabar didžiausios metų šventės, bet kažkaip nelabai linksma.