Veidaknygė
Lietuva yra tarp daugiausiai knygų leidžiančių šalių pasaulyje.
Pernai Lietuvos leidyklos išleido 3 400 skirtingas knygas (po 9 kasdien) bendru 4.3 mln tiražu. Skaičiuojant pagal naujų knygų pavadinimų leidybą milijonui gyventojų Lietuva su 1 193 knygomis yra aštunta – greta Norvegijos, Australijos, Vokietijos (žr. ČIA).
Jungtinė Karalystė toli pralenkia visus su 2 875 knygomis milijonui gyventojų kasmet. Literatūros agentas Jonny Geller sako: „Tai visiška beprotystė – išleisti 184 000 naujų pavadinimų kasmet, kai vidutinis gyventojas per metus perskaito nuo vienos iki penkių knygų.“
Šiame kontekste Lietuvos leidėjų rypavimas apie savo sunkią dalią atrodo nerimtai. Leidžiamų knygų įvairovė yra didelė, net per didelė. Pakaktų ir kokių 2 800 skirtingų knygų per metus – po 1 000 pavadinimų milijonui gyventojų, kaip Prancūzijoje, Italijoje ar JAV. Jei per metus perskaitau 20–30 knygų, iš kurių apie 10 būna lietuviškos, tai nelabai svarbu, kiek liks neperskaitytų – 2 790 ar 3 390…
Daug svarbesnis yra tiražų reikalas. Aišku, kad tiražai per maži. Lietuvos leidėjai išleidžia 4,3 mln. knygų arba po 1,5 knygos žmogui per metus, o vidutinis knygos tiražas – 1200 egzempliorių. Nėra kuo didžiuotis.
Ir čia mes prieiname prie knygų kainos klausimo. Įprastinė naujos knygos kaina yra 15 eurų (52 litai). Šioje kainoje 2 eurus sudaro leidėjų keikiamas PVM’as. Tačiau ir be to PVM’o kaina yra per aukšta.
Panašu, kad krizės metu leidėjai susikoncentravo į mokius, mažiau kainai jautrius skaitytojus: knygas pabrangino ir susitaikė su mažėjančiais tiražais. Krizė praėjo, o leidėjai liko užstrigę savo išgyvenimo strategijoje. Spausdina būtinai kietais viršeliais ir vis spalvingesnėmis nugarėlėmis, kad lentynoje dailiai atrodytų. Spausdina ant storo popieriaus plačiomis paraštėmis, kad knyga būtų ne plonesnė kaip 300 puslapių. Šitaip atspausdinę, būtinai nustato 15–17–19 eurų kainą. Būdingai ir jau groteskiškai atrodo „Obuolio“ leidyklos 1008 puslapių „Iliada“ ir „Odisėja“ – tik durims paremti tinkama.
Štai, pavyzdžiui, Harari knyga „Sapiens“: 410 puslapių, kieti viršeliai, kaina knygyne – 16 Eur, leidėjo puslapyje („Kitos knygos“) – 15 Eur, knygų klubo internetinėje parduotuvėje – 14 Eur. Minkštais viršeliais Amazon UK – 9.89 eurų (6.99 GBP plius lietuviškas PVM), Amazon Italy – 9.94 eurų. Aišku, kad galima pirkti ir kietais viršeliais už 24 eurus iš Amazon USA (21 USD plius lietuviškas PVM).
Leidėjai turėtų nustoti zirzti ir imtis spausdinti knygas paperback formatu už 6.90–9.90 eurų. Knyga – ne pirmos būtinybės elastinga prekė. Per penkerius metus tiražai padvigubėtų iki metinių 7–8 milijonų. Ir visi daugiau skaitytų.
Leidėjų pelną padėtų išlaikyti formatų įvairovė: išleiskite 500 egzempliorių kietais viršeliais po 19.90 eurų, o po kelių mėnesių paduokite į knygynus 1500 minkštais viršeliais po 9.90 euro. Jei gretimoje lentynoje atsirastų vietos tai pačiai knygai iš antrų rankų už 4.90 euro, tai turėtume visą paletę visokiems skaitytojams. Ir knygynai tuomet tarnautų skaitytojams, o ne aptarnautų leidyklą, kaip yra dabar.
Tai kas gi trukdo leidėjams ir knygynams? Nereguliuojamas „Alma litera“ / „Pegaso“ dominavimas? Tai papasakokite Konkurencijos tarybai apie dusinančius lentynų mokesčius ir spaudimą kelti kainas.
Godulys ir tingulys? Judinkitės drąsiau, mielieji.
Gražios visiems Knygų mugės!