Justina Gafurova | „Vakaro žinios“
Pranciškonas Paulius Vaineikis plačiai žinomas tapo po to, kai dar būdamas Pranciškonų gimnazijos Kretingoje kapelionu pasidalijo kvietimu pasirašyti peticijas, ginančias tradicinę šeimą. Tuomet buvo aršiai užsipultas LGBT šalininkų, o galiausiai – ir atleistas iš pareigų.
Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms“ dvasininkas sutiko papasakoti apie tai, kas turėtų būti tikrieji šios istorijos kaltininkai. Jiems P.Vaineikis sako tiesiai – tylėti jis neketina.
Praėjo mėnuo nuo jūsų atleidimo. Kaip šiandien jaučiatės? – „Vakaro žinios“ paklausė pranciškono, brolio Pauliaus VAINEIKIO.
Žinokite, puikiai! Matydamas, kaip bunda Tauta, kaip žmonės kyla kovoti už jiems svarbias vertybes, jaučiuosi labai gerai, esu nusiteikęs pozityviai.
Viešai buvo paskelbta, kad jūsų atleidimas – bendras sutarimas. Taip ir buvo ar vis dėlto mokyklos administracijai buvo daromas spaudimas?
Pasidalinti peticijomis nutarėme kartu su direktoriumi, kuris taip pat yra pranciškonas. Mokyklos taryboje sprendėme, kuo galime prisidėti, kad Stambulo konvencija nebūtų priimta. Nusprendėme, kad mes, kaip katalikiška mokykla, turime ginti tradicines vertybes ir su mokyklos bendruomene galime pasidalinti peticijomis.
Tada prasidėjo tikras teroras. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai, iš kur ši reakcija ir spaudimas kilo – iš žiniasklaidos priemonių, kurios, manau, tokiu būdu tarnauja Laisvės partijai ir LGBT. Tai yra metodai, kuriuos taikė KGB. Man tuo metu nepaskambino nė vienas žurnalistas iš didžiųjų portalų, jie visi atakavo mūsų direktorių.
Ką turėjo daryti nepatyręs direktorius, kai jam grasinama baudomis ir kone mokyklą uždaryti? Jam net sveikata sušlubavo. Esant tokiai emocinei būsenai broliai suprato, kad turiu pasitraukti iš gimnazijos, jog mokykla galėtų toliau veikti. Direktorius paklausė mano nuomonės dėl tokio sprendimo, aš neprieštaravau. Tai įvyko ne dėl peticijų paviešinimo, o dėl patirto teroro.
Tai, kad direktorius, paskelbdamas žinią apie mano atleidimą, atsiprašė už mano retoriką, nereiškia, kad atsisakoma mūsų skleidžiamų idėjų. Nes Stambulo klausimu mes, visi broliai, esame vieningi.
Mums yra žinoma, kad, kai Stambulo konvencija buvo ruošiama, procese dalyvavo ir daug krikščionių. Bet, kai ji buvo tvirtinama, paskutinę dieną joje atsirado „socialinės lyties“ sąvokos ir galutinis priimtas variantas nebuvo suderintas su tais, kurie ruošė konvenciją. Tai buvo melagystė, dėl kurios žmonės sukilo. Negražiai, nesąžiningai buvo įtraukti dalykai, kurie neturi nieko bendra su kova prieš smurtą.
Policija savo iniciatyva pradėjo domėtis jūsų pamokslo metu pasakytais žodžiais, tačiau galiausiai ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Ar buvote apklaustas?
Aš viešai atsiprašiau dėl to, kaip kalbėjau pamokslo metu. Suprantu, kad visus dalykus, net ir tuos, kurie jaudina, galima išreikšti mandagiau. Tačiau į jokias apklausas nebuvau kviestas. Nežinau, kaip buvo renkama informacija, bet tuo metu jaučiausi tarsi nusikaltėlis – dėl to, kad pasakiau tiesą.
Mano žiniomis, policija ėmė manimi domėtis ne savo iniciatyva, o sulaukusi skambučių iš tam tikrų instancijų. Manau, kad tai buvo tos pačios partijos ir LGBT žmonių iniciatyva. Policija oficialiai nurodė, kad skundo negauta. O kas jiems davė nurodymą tuo pasidomėti? Žinant, kad tarptautinės LGBT bendruomenės nariai skambino mūsų mokyklos direktoriui, manau, tą patyrė ir policija.
Lieka tik pasidžiaugti, kad policijoje yra protingų žmonių, suprantančių, kad tai yra absurdas.
Jūsų bei tuo metu minėtomis peticijomis pasidalijusio dvasininko Algirdo Toliato adresu socialiniame tinkle buvo išreikšta daugybė epitetų, kuriuos cituoti būtų nepadoru. Juk tai taip pat turėtų būti laikoma neapykantos kalba. Ar pats kur nors kreipėtės, gindamasis?
Esame paprasti žmonės, su tokiais dalykais susidūrėme pirmą kartą. Mes vadovaujamės krikščionišku principu, kad blogį reikia nugalėti gėriu, o ne atsakant tuo pačiu.
Gal mažai kas žino, bet pranciškonai, atrodo, buvo pirmieji Lietuvoje atidarę pagalbos grupę homoseksualiems asmenims. Daug metų dirbame su tais žmonėmis, kurie ieško savo tapatybės.
LGBT grupės, kurios finansuojamos ir aršiausiai kovoja kiršindamos visuomenę, naudojasi kenčiančiais dėl homoseksualaus potraukio žmonėmis. Jie prisidengia žmonių skausmu tam, kad darytų savo blogus darbus.
Aš myliu ir gerbiu visus žmones. Laukiu kiekvieno LGBT žmogaus, kuris nori ateiti pas mane pokalbio ir bendravimo. Galime jiems padėti, tik reikia pradėti kalbėtis.
Už jūsų pamokslą, kuriame kalbėjote apie LGBT, homoseksualų svetainė jus nominavo „Gėjų pupulio“ nominacijai.
Nieko nepasakiau prieš homoseksualius asmenis. Aš pasisakiau prieš jų ideologiją ir propagandą. Kas gali paneigti, kad tai nauja diktatūros forma, kuri tokiais būdais bando susidoroti su visais kitaminčiais, kurie nepritaria LGBT ir Laisvės partijos diktatūrai.
Manau, kad tos LRT pamokėlės, kuriose pateikiama vaikus tvirkinanti informacija, buvo provokacija. Jos vis dar yra LRT archyvuose ir jas toliau gali žiūrėti vaikai ir moksleiviai. Iš valstybės biudžeto išlaikoma televizija skatino neapykantą ir provokavo visuomenę. Policija turėtų kelti bylą ne man, o LRT. Visi, kurie prisidėjo prie tos laidos, turėtų būti atleisti, nes tai, ką jie darė, pažeidė Konstituciją, kurioje tėvams numatyta teisė vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus. Kartu atsakomybėn už visuomenės kiršinimą turėtų būti patraukiamos ir LGBT organizacijos su Laisvės partija priešaky. Manau, kad vieną dieną jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos.
Aš neseniai grįžau iš Kanados, kur gyvenau porą metų. Mačiau, kas ten dedasi. Per Atlantą visu pajėgumu į Europą ritasi LGBT propaganda. Šiandien jie yra „ant bangos“. Šis judėjimas skatinamas dideliais pinigais, todėl šalia visada atsiras tų, kurie ras, kaip tais pinigais pasinaudoti. Parduodant savo sąžinę, vertybes.
Ar tai nukreipta prieš Bažnyčią ir jos mokymą?
Manau, kad taip. Bažnyčia dar turi galių ir nėra taip lengva ją užčiaupti. Kartu Bažnyčia turi pareigą sakyti tiesą, nepriklausomai nuo to, ar ji yra kažkam patogi, ar ne. Nepriklausomai nuo to, kad atskiri Bažnyčios nariai daro tas pačias nuodėmes ir nusikaltimus.
Bažnyčia turi skleisti tiesą, net tada, kai norima ją užtildyti. Žinoma, kad daromas spaudimas, gąsdinimai, įžeidinėjimai. Tokiais pačiais būdais buvo veikiama ir sovietmečiu. Veikia ta pati Piktoji dvasia, ji tik keičia vėliavas ir marškinėlius.