Socialistų opozicijos lyderė Magdalena Andersson gegužės pirmosios kalboje paragino Europos Sąjungą (ES) siekti sutarčių pakeitimų, kurie leistų lengviau bausti ir pašalinti šalis, neatitinkančias bloko demokratijos sampratos.
Buvusi Švedijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad ES turėtų iš dalies pakeisti savo sutartis ir suteikti sau teisę pašalinti valstybes nares, kurios neatitinka bloko demokratijos standartų.
Prieš sakydama savo kalbą Gegužės pirmosios proga trečiadienį, Skandinavijos šalies opozicijos lyderė teigė, jog Briuselis kelia griežtus reikalavimus šalims kandidatėms, kai kalbama apie demokratijos principus, tačiau to paties turėtų tikėtis iš esamų narių.
“Matome, kad šalys, kurios jau yra ES narės, eina klaidinga kryptimi, šalys, kurios griauna pagrindinius demokratijos elementus. Todėl manome, jog reikia demokratiškai saugios Europos”, – prieš savo kalbą Švedijos laikraščiui “Svenska Dagbladet” sakė Andersson.
Buvusi ministrė pirmininkė iš pradžių atsisakė įvardyti šalis, kurias turi omenyje, tačiau “Dagens Nyheter” rašė, kad spaudžiama atsakyti, ji pasakė: “Lenkija ir Vengrija”.
“Europos Parlamentas yra pareiškęs, kad Vengrijoje yra mišrus režimas. Matome, kad kitos šalys ėmėsi žingsnių dėl tų, kurie eina klaidinga linkme. Akivaizdu, jog reikalavimai, kuriuos keliame šalims, norinčioms tapti ES narėmis, atitinkamai turi būti taikomi ir šalims, kurios yra ES narės”, – pridūrė Andersson.
Kalbėdama Geteborge, socialdemokratų lyderė teigė, kad kai kuriose Europos valstybėse “griaunamos demokratinės vertybės”, ir pasiūlė sutarties pakeitimus, kad “būtų lengviau neskirti pinigų šalims, kurios griauna demokratiją, ir kad būtų galima visiškai pašalinti šalį iš ES, kuri sugriovė demokratiją”.
Ji atskleidė, kad Švedijos kairiojo sparno europarlamentarai tokias reformas pateiks kitame Europos Parlamente. “Dabar reikia skatinti viešąją nuomonę, kad prie to prisijungtų ir kitos šalys”.
Nuo tada, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 2014 m. savo kalboje kritikavo Briuselio propaguojamą “liberaliąją demokratiją”, kaip priemonę, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas turtingiesiems, primesti globalizaciją tautoms ir atimti iš jų suverenitetą, liberalai visoje Europoje jau dešimtmetį Vengriją laiko savo taikiklyje.
V.Orbanas ragino sukurti antiliberalią, arba neliberalią, valstybę, kuri “neneigtų pamatinių liberalizmo vertybių, tokių kaip laisvė”, bet laikytųsi “specifinio, nacionalinio požiūrio”, palankaus bendrai Vengrijos tautos gerovei.
Nuo to laiko pasitelkusi frazę “neliberali demokratija” kairiųjų dauguma Europos Parlamente 2022 m. rugsėjo mėn. priimtoje ataskaitoje Vengriją priskyrė “rinkimų autokratijai”.
Ji taip pat užsipuolė Lenkiją, kuriai vadovavo ankstesnės konservatyvios “Teisės ir teisingumo” (PiS) vyriausybė, ir parėmė Europos Komisijos sprendimus, kuriais sustabdė Varšuvai ir Budapeštui mokėtinas itin svarbias lėšas, kol atitinkamos šių šalių administracijos įvykdys Briuseliui priimtinas teisinės valstybės ir demokratijos reformas.
Šios lėšos Lenkijai galiausiai buvo skirtos praėjus kelioms savaitėms, kai buvęs eurokratas Donaldas Tuskas pakeitė Mateuszą Morawieckį Lenkijos ministro pirmininko poste, nepaisant susirūpinimo, kad naujoji Lenkijos kairiųjų liberalų vyriausybė, panaikinusi visuomeninius transliuotojus ir įkalinusi du konservatyvius parlamento narius, atsitraukė nuo spaudos laisvės ir teisinės valstybės principų.
rmx.news