„Respublika“
Gegužės 21 d. Lietuvą pasiekė gera žinia – teismas panaikino apskrities komisijos sprendimą atimti globos teises iš lietuvės Airidos Petersen. Tik pačios moters tai nelabai džiugina, nes šeimos gyvenimas jau sugriautas.
Pirmos instancijos teismo sprendimas reiškia, kad moteris gali parsivežti vaikus į Norvegiją nebijodama, jog jie bus atimti. Jai turėtų būti nutraukta ir baudžiamoji byla dėl vaikų grobimo – nėra įrodymų, kad vaikus pagrobė ir į Lietuvą išvežė būtent ji.
Į Norvegiją A.Petersen, trijų vaikų mama, išvyko prieš šešerius metus. Greitai ji ne tik pramoko kalbą, ėmė neblogai uždirbti, bet ir ištekėjo už norvego, su juo susilaukė sūnaus.
Šeima dirbo, įsigijo namą, vaikams nieko netrūko. Tiesa, tėvai kartą buvo sulaukę priekaištų, kad sūnus namuose pamiršo dėžutę su pietumis, nenorėjo būti matematikos pamokoje. Pasitinkant 2014-uosius A.Petersen su vyru gavo dovaną – kelialapį į Kanarų salas. Vaikus paliko kartu gyvenusiai brolio šeimai ir seneliams. Vėliau tai buvo įvertinta kaip nesirūpinimas vaikais. Pernai balandį, nieko nepranešus tėvams, iš mokyklos buvo paimti ir globėjams perduoti devynerių metų sūnus ir vienuolikametė dukra.
Kova dėl vaikų tęsėsi septynis mėnesius. Vaiko teisių apsaugos tarnybai nepasisekė įrodyti vaikų nepriežiūros. Tada atkapstė, kad vyras prieš 10 metų sirgo depresija, todėl galbūt smurtauja, bet ir to neįrodė. „Barnevernet“ žadėjo grąžinti vaikus, jei A.Petersen parsiveš į Norvegiją savo pusantrų metų sūnelį, kurį suskubo išvežti į Lietuvą vos prasidėjus nemalonumams.
Teismas baigėsi nuosprendžiu: „Nesupranta vaikų emociškai“. Vaikų šeimai negrąžino. Tada A.Petersen artimieji sukūrė vaikų pagrobimo planą. Lapkričio 7 d. paimti iš mokyklos, anot mamos, nešvarūs, apleisti, aprengti vasariniais rūbais, po pusantros paros jie pasiekė Lietuvą.
Kaip jaučiasi A.Petersen dabar, sužinojusi, kad apskrities komisijos sprendimas dėl vaikų globos teisių atėmimo panaikintas? „Per daug nedžiūgauju, – „Vakaro žinioms“ sakė moteris. – Sprendimas panaikintas, tačiau kas prisiims atsakomybę už pasekmes, už vaikų ašaras, kai buvo paimti iš šeimos? Pagaliau – už išdraskytą šeimą?“ Moteris su vaikais dabar gyvena Lietuvoje, jos vyras – Norvegijoje, nes ten turi savo verslą, reikia uždirbti pinigų šeimai. Kaip gyventi toliau? A.Petersen sako į Norvegiją tikrai negrįšianti – gyvensianti Lietuvoje, o vyras kartais šeimą lankys.
Apie tai – trumpas pokalbis su lietuvei atstovavusia advokate Sandra Latotinaite.
Ar galima šį teismo sprendimą vertinti kaip pirmąją pergalę prieš norvegišką „vaikų grobimo“ sistemą?
Sakyčiau, tai labiau yra motinos pergalė kovoje už savo vaikus, nes Norvegija nuleido rankas nebesitikėdama susigrąžinti jų iš Lietuvos. Vaiko teisių apsaugos tarnyba prieš kelias dienas pati pakeitė savo poziciją – nusprendė palaikyti mūsų prašymą teismui dėl apskrities komisijos sprendimo naikinimo.
A.Petersen dabar galės grįžti į Norvegiją nesibaimindama, kad vaikai iš jos bus atimti?
Taip, bet abejoju, ar protinga būtų dabar tai daryti. Juk Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali bet kada vėl nuspręsti paimti vaikus. Manau, rizikuoti neverta.
Kodėl Norvegijos vaiko teisių tarnyba nusprendė pakeisti savo poziciją?
Manau, jie „išsikvėpė“. A.Petersen vaikų grąžinimo į Norvegiją byla, pradėta vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencija, merdėja nuo šių metų pradžios. Konkrečiau – nuo tada, kai Lietuva Norvegijai pranešė, jog ratifikuodama minėtą konvenciją į 26 straipsnį įtraukė išlygą, kad „kiekviena centrinė įstaiga pati apmoka savo išlaidas, susijusias su šios konvencijos vykdymu.“
Tai reiškia, kad Lietuva neįsipareigoja padengti jokių teismo proceso arba advokatų ar patarėjų dalyvavimo išlaidų. Nežinau, ar jiems tai pasirodė per brangu, ar praktine prasme per daug sudėtinga. Bet didelės reikšmės tai ir neturi. Esmė ta, kad norvegai atsitraukė, o motinos kova už savo vaikus laimėta. Vienareikšmiškai.
Tik noriu atkreipti dėmesį: Norvegija nuleido rankas tikrai ne dėl to, kad Lietuva aiškiai pasakė, jog savo vaikų – Lietuvos piliečių – Norvegijai neperduos. Oficialiai tai taip ir nebuvo pasakyta.