Praėjusieji metai buvo paskelbti Romo Kalantos metais. 2022 metais sukako 50 metų nuo Romo Kalantos žūties. Šiemet minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Maištaujantis moksleivisRomas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje. Iki 1963 m. jis su tėvais ir dviem broliais gyveno Alytuje, vėliau šeima persikėlė gyventi …
Romaldas Abugelis. Romas Kalanta – antisovietinio pasipriešinimo simbolis Skaityti toliau »
Vasario 16-osios atžvilgiu plačiojoje visuomenėje vyrauja toks, sakyčiau, supaprastintas, jeigu nepasakius naivus, supratimas kaip ten viskas prieš 105-erius metus buvo: susirinko 20 narsių Lietuvos Tarybos vyrų, pasirašė Nepriklausomybės aktą, o toliau jau viskas ėjosi „kaip iš pypkės”. Deja, taip nebuvo. Nepriklausomybę paskelbė tada ir Ukraina, ir Užkaukazės respublikos, deja, jos …
Vasario 16-osios naktį mirė disidentas Antanas Terleckas. Apie netektį portalui lrt.lt patvirtino A. Terlecko sūnus. A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Švenčionių aps. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime. Dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 m. buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Po poros mėnesių, pritrūkus įrodymų, …
V.Valiušaitis straipsnyje „Kaip būtų pakrypusi Europos istorija, jeigu prezidentas Zelenskis būtų tada pasinaudojęs ,Taksi‘?“ kalba apie Ukrainos prezidento, pirmomis karo dienomis atsisakiusio amerikiečių pasiūlymo pasiųstu sraigtasparniu evakuotis iš Kijevo, didvyriškumą, tačiau labiausiai iškalbingas šiame straipsnyje yra nutylėjimas, kad savo ruožtu Lietuvos prezidentas A.Smetona didžiausio pavojaus šaliai akivaizdoje pasitraukė iš Lietuvos. …
Edvardas Čiuldė. Kaip Vidmantas Valiušaitis nepasmerkė Antano Smetonos Skaityti toliau »
IN MEMORIAMJonas Algimantas Boruta SJ(1944 10 11–2022 12 19) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras maloniai kviečia Jus į jėzuito, Telšių vyskupo emerito, Telšių miesto Garbės piliečio, 2021 m. Laisvės premijos laureato Jono Algimanto Borutos SJ atminimo vakarą. Renginys vyks 2023 m. sausio 19 d., ketvirtadienį, 16 val.Tuskulėnų rimties …
Renginys Telšių vyskupui emeritui Jonui Algimantui Borutai SJ atminti Skaityti toliau »
Sausio 10 d. 17.30 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Didžiojoje salėje vyks vyskupo Jono Kaunecko atsiminimų knygos „Prieš visus vėjus“ pristatymas. Tai pirmoji vyksupo knyga. Renginyje dalyvauja vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Vytautas Rapalis, prof. Rasa Čepaitienė, dr. Vytautas Sinica, aktorius Albinas Kėleris. Vyskupo Jono Kaunecko Prisiminimų …
Vyskupo Jono Kaunecko knygos „Prieš visus vėjus“ pristatymas Skaityti toliau »
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir savo mokytoju.
J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų nesėkmingai ieškota kelis dešimtmečius. Šiemet, spalio 20 d., jie rasti Leipalingyje (Druskininkų sav.), buvusios MGB (KGB) būstinės kieme, kur po susišaudymo su MGB daliniu prie Žaliamiškio (Leipalingio valsčius), Kazimieraitis buvo atvežtas greičiausiai jau miręs.
Kazimieraičio svarbą atspindi faktas, kad apie jo žūtį buvo informuotas pats Sovietų Sąjungos diktatorius J. Stalinas.
Palaikai rasti bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriui, vadovaujamam Rimanto Zagrecko, ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologams (vadovas – dr. Linas Kvizikevičius). DNR mėginių sugretinimus atliko ir žuvusiojo tapatybę patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, antropologinius palaikų tyrimus atliko Vilniaus universiteto antropologė dr. Justina Kozakaitė.
Istorinės paralelės. Nemėgstu jų, nes istorija nesikartoja. Paralelės tik padeda pasikartoti iš istorijos išmoktas pamokas. Tikiuosi, tikrai išmoktas.
1940 metų birželio 15 diena. Sakoma, kad ji buvo graži, saulėta. Visa Lietuva buvo pilna žygiuojančios rusų kariuomenės kolonų. Ko laukti, ko tikėtis iš rytdienos?
Prasideda pirmieji raminimai, gandų paneigimai – kolchozų Lietuvoje nebus. Kas kalba kitaip, tas yra tautos ir liaudies priešas.
Žmonės apsiramina. Juk radijas sakė, juk laikraštis rašė. O jei taip, tai tada šventa „prauda“. Ruošiami rinkimai į „Liaudies Seimą“. Pasirodo, buvo nemažai naivuolių, kurie bandė kelti kandidatus, bandė registruotis, bet keistomis aplinkybėmis pačioje proceso pabaigoje kandidatai nebuvo užregistruoti: tai parašo pritrūko, tai neteisingai kažkokie formalumai atlikti. Ajajai. Nepasisekė. Nieko tokio, per kitus rinkimus pasiseks.
Pristatome naują Alfredo Rukšėno knygą – „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai /Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“
Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko dr. Alfredo Rukšėno (lietuvių ir anglų kalbomis) knygą „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai /Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“.
Tikėtina, kad ši knyga apie Lietuvos partizano Juozo Albino Lukšos – Daumanto (1921-1951) gyvenimo ypatybes pirmosios sovietų okupacijos metais, prasidėjus 1941 m. Birželio sukilimui bei pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, prisidės prie geresnio laisvės kovotojo asmenybės suvokimo ir sukurtų apie jį mitų išsklaidymo.
Knygoje pirmą kartą pristatomi istoriniai faktai paremti archyviniais dokumentais bei istorinių nuotraukų analize apie Juozo Albino Lukšos – Daumanto gyvenimo istorinį-socialinį foną : pirmosios Lietuvos Respublikos metais (iki 1940 m. birželio 15 d.) ateitininkų organizacijos veiklos bruožus, jaunimo rezistencinės veiklos kontekstai, Kauno žydų pogromai 1941 m. birželio 25-29 d., sukurti vadinamų „liudininkų“ mitai apie Juozo Albino Lukšos – Daumanto veiklą 1941 m. birželio mėn. ir nuotraukų apie žudynes buv. Lietūkio garaže analizės ypatumai.
