Istorija

Teisės prof. Alfonsas Vaišvila. Dėl K. Škirpos Atminimo lentos pakabinimo teisėtumo

Autorius yra profesorius, teisės filosofas ir teoretikas, habilituotas mokslų daktaras  Apie įvykius, susijusius su minėtos lentos pakabinimu, jau nemažai rašyta. Bet rašyta specialiai neakcentuojant šio konflikto teisinio, politinio aspekto. O jis, manau, svarbus ne tik šiai situacijai. Jis apnuogina ir kai kurias kitas Lietuvos problemas. Nacionalinis susivienijimas sakosi leidimo pakabinti …

Teisės prof. Alfonsas Vaišvila. Dėl K. Škirpos Atminimo lentos pakabinimo teisėtumo Skaityti toliau »

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (X). Individų teises ir laisves ne nacionalinės valstybės – negali nei išugdyti, nei išlaikyti

Pradžia ČIA. Tęsiniai iki X dalies ČIA. Tariamai neutralus ar pilietinis tokių valstybių kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija pobūdis tėra iliuzija. Šių laisvų valstybių jėga ir stabilumas yra tiesioginė absoliutaus amerikiečių, anglų ir prancūzų tautų dominavimo prieš visas konkuruojančias tautas ar gentis savo teritorijoje pasekmė. Visais trimis atvejais šis dominavimas pasiektas per …

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (X). Individų teises ir laisves ne nacionalinės valstybės – negali nei išugdyti, nei išlaikyti Skaityti toliau »

Prof. Alvydas Jokubaitis. Naujoji Lietuva ir senos dorybės

laikmetis.lt Pranešimas skaitytas 2024 m. rugsėjo 6 d. Šiluvoje rengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant”. Paskutinius keturis metus Lietuva sprendė scholastinį socialinės lyties ginčą. Vienas 1872 metais parašyto Fiodoro Dostojevskio romano „Demonai” herojus prieš šimtą penkiasdešimt metų mus visus aplenkė ir skelbė „socialinės žmonos“ …

Prof. Alvydas Jokubaitis. Naujoji Lietuva ir senos dorybės Skaityti toliau »

Petras Plumpa. Kelionė į gyvenimą

Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, 2023 m. Laisvės premijos laureatas, pogrindinės spaudos leidėjas ir platintojas, religinis mąstytojas Petras Plumpa 15 metų praleido lageriuose ir kalėjimuose, tačiau taip ir nepasidavė represinių struktūrų baimei. Skaudžios patirtys, žiauri lagerių ir karcerio kasdienybė, susitikimai su kalinčiais disidentais ir kunigais, kurie nepalūžo lagerio sąlygomis, …

Petras Plumpa. Kelionė į gyvenimą Skaityti toliau »

Nacionalinis susivienijimas valdžiai: grąžinkite Sporto rūmus Tautai!

Rugpjūčio 23 d., Nacionalinio susivienijimo pakviesti, vilniečiai ir sostinės svečiai rinkosi prie tvoromis apstatytų, pamažu griūvančių Sporto rūmų, kad vėl, kaip prieš 35-rius metus, pareikalautų istorinės Tiesos ir teisingumo lietuvių tautai. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuva, Latvija, Estija susikibo rankomis ir šitaip parodė sovietiniams okupantams, kad Ribentropo-Molotovo pakto galiojimo …

Nacionalinis susivienijimas valdžiai: grąžinkite Sporto rūmus Tautai! Skaityti toliau »

Dominykas Vanhara. Seniausias Lietuvos miestas Šiauliai nusipelno žinoti savo praeitį!

Apie tai, ką, kaip kandidatas į Seimą, siūlau Lietuvai, rašiau jau daug. O dabar pakalbėkime apie tai, kokie yra mano pagrindiniai pažadai gimtajam miestui – Šiauliams: Sieksiu, kad Šiauliai stiprėtų kaip transporto mazgas ir būtų prijungti prie siaurosios europinės geležinkelių vėžės; Sieksiu, kad būtų pastatytas istorinis vaidybinis filmas „Saulės mūšis“; …

Dominykas Vanhara. Seniausias Lietuvos miestas Šiauliai nusipelno žinoti savo praeitį! Skaityti toliau »

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (VIII). NEUTRALIOS VALSTYBĖS MITAS

Pradžia ČIA. Tęsiniai iki VIII dalies ČIA. Bet kurios tautos nariai yra geografiškai išsibarstę ir susilieję su kitomis tautomis. Maža to, istorija ir topografija natūraliai apriboja, kokias teritorijas gali išlaikyti ir apginti nacionalinė valstybė. Vadinasi, praktiškai nacionalinė valstybė niekada nevaldo visų savosios tautos narių ir visada – dalį kitai didesnei ar mažesnei tautai …

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (VIII). NEUTRALIOS VALSTYBĖS MITAS Skaityti toliau »

Žilvinas Svitojus. Profesorė Irina Romanova: „letuvysai Wikipedijoje visą mūsų istoriją anglų kalba sufalsifikavo“

Veidaknygė Labai neįdomus eilinis Svitojaus tekstas licvinizmo tema — Kalbasi du diplomuoti baltarusių istorikai (nuoroda ČIA). Viena iš jų – Europos Humanitarinio Universiteto istorijos profesorė Irina Romanova. Valandos trukmės pokalbis, kuriame kalbamasi apie naujo EHU istorijos fakulteto sukūrimą. — Yra Baltarusijos reprezentacijos problema anglakalbėje Wikipedijos dalyje. Kadangi trūksta baltarusių istorikų …

Žilvinas Svitojus. Profesorė Irina Romanova: „letuvysai Wikipedijoje visą mūsų istoriją anglų kalba sufalsifikavo“ Skaityti toliau »

Paskutiniai Lietuvos partizanai. „Mama parašė: vaikeli, mirk Lietuvoje, nevažiuok Sibiran“

Benas Gerdžiūnas | LRT.lt Lietuvoje liko vos du ginkluotą kovą prieš okupantus menantys partizanai. Kokias patirtis paskutinieji gyvi kovotojai gali perduoti šių dienų kartai, šaliai vėl atsidūrus greta plataus masto karo? 1948 m. ištrėmus šeimą, Jonas Kadžionis-Bėda jau „partizaninės kovos saulėlydyje“ nutarė patraukti į mišką. Minčių apie pergalę prieš okupantus likę …

Paskutiniai Lietuvos partizanai. „Mama parašė: vaikeli, mirk Lietuvoje, nevažiuok Sibiran“ Skaityti toliau »

Lidija Veličkaitė. Sporto rūmai – lietuviams svarbių istorinių įvykių įamžinimo vieta

„Leiskite pasveikinti jus, Sąjūdžio pirmeivius – žilagalvius, kurie įkvėpė tautai valią pasakyti, kad ji trokšta laisvės ir pasiruošusi laisvei. Du tironai, du kraugeriai sugalvojo laisvę mylinčias Europos valstybes paversti pragaru. Sutarė ir pradėjo veiksmus. Paskui tie du kraugeriai nepasidalijo grobiu ir paskelbė karą vienas kitam. Ir žuvo milijonai visiškai nekaltų …

Lidija Veličkaitė. Sporto rūmai – lietuviams svarbių istorinių įvykių įamžinimo vieta Skaityti toliau »

Scroll to Top