Šiaurės Amerika

„IQ“

JAV ir pasaulis karštai diskutuoja dėl naujų prekybos sutarčių. Šie paktai anksčiau vadinti laisvosios prekybos sutartimis, bet iš tiesų tai – valdomos prekybos susitarimai, atitinkantys korporacijų, visų pirma JAV ir ES bendrovių, interesus. Šiandien tokie sandoriai dažniau vadinami partnerystėmis, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno partnerystė. Tačiau susitarimo šalys nelygiavertės, nes iš esmės sąlygas diktuoja JAV. Laimė, amerikiečių „partneriai“ vis labiau priešinasi.

Kaip nesunku suprasti, atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes nesiekiame visomis priemonėmis skubinti šio tikrai svarbaus dokumento pasirašymo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šiemet baigti derybas. Vietoje to skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Dėl to aš ir mano kolegos sieksime, kad šis elementas taptų kokybišku. Todėl šiose derybose Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai išrinktai ir visus Europos Sąjungos piliečius atstovaujančiai institucijai, svarbu neskubėti ir nepamiršti lietuvių liaudies išminties, kad prieš kerpant (ar priimant bet kokį rimtą sprendimą) verta devynis kartus pamatuoti.