Patriotiškiausias Lietuvos jaunimo metų renginys Kaune. Konferencija „Labiau negu merginą? Meilė Lietuvai XXI amžiuje“
Rasa Juknevičienė savame stiliuje skelbia, kad dirbu Rusijai, nes kviečiu į protestą dėl elektros rinkos padarinių. Kartu su visa Vyriausybe ji kemša žmonėms į galvas absoliučiai melagingą ir tik Rusijai naudingą aiškinimą elektros kainų tema. Iš eilės.
Anoniminių komentatorių lygmeny ji vadina mane zyle, nes kokiame nors 2000-ųjų komunikacijos konspekte pas ją parašyta, kad ką tiesiai įvardysi, tam padidinsi auditoriją (ar panaši nesąmonė). Tam pačiam konspekte tikriausiai aukso raidėmis ant viršelio įspausti žodžiai:
Bet kokie protestai Lietuvoje valdant konservatoriams – antivalstybinė veikla!
Konservatoriai tuo nuosekliai vadovaujasi. Kitaip ir būti negali. Negi galėtų būti protestas iš tiesų pagrįstas, o valdžios sprendimai arba nieko nedarymas – iš tiesų žalingas?
Negali. Jeigu visuomenė kažkuo nepatenkinta, tai vien dėl karo Ukrainoje turi tylėti ir Dievą mylėti. Jeigu valdžia to paties karo fone imasi veiksmų, kurie kelia įtampas ir priešina žmones, o tai iš anksto žinoma kiekvienam bent kiek besigaudančiam politikoje – tai visiškai ne valdžios kaltė. Ji už savo veiksmus apskritai neatsako.
Šiandien, Baltijos kelio dieną, kviečiame į pilietinę protesto akciją rugsėjo 8 dieną 18 valandą Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Joje valdžiai bus pasakyta: ne tik nebus leista prichvatizuoti visuomeninio elektros tiekimo, tačiau ir laikas sugrąžinti Lietuvos žmonėms sukčių prichvatizuotą valstybę.
Prieš trisdešimt trejus metus Lietuvos žmonės susikibo rankomis, kad pajustų ir pademonstruotų bendrumo ir solidarumo dvasią. Jie siekė susigrąžinti valstybę, kurioje būtų šeimininkai, o ne juos apvaginėjančių klanų ujami ir išnaudojami pasipelnymo šaltiniai.
Vidmantas Misevičius | respublika.lt
Nepaisant įvairių nuomonių ir pastarojo meto nesutarimų, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų sutinka, kad būtent Persitvarkymo Sąjūdis buvo ta organizacija (o ne vienas asmuo), kurios pastangomis šalis atgavo Nepriklausomybę. Deja, šiandien istoriją bandoma iškraipyti ir perrašyti, į antrą planą nustumiant daugelį iškilių, aktyviai Lietuvos atgimime dalyvavusių, asmenybių. Idant taip nenutiktų, pirmą, ir tikėtina, ne paskutinį kartą sostinėje buvo paminėta Sąjūdžio diena.
Susivokti niekada nėra per vėlu
„Sąjūdžio diena! Nelabai tokios turime, o turėtume. Sąjūdis iškovojo Lietuvai nepriklausomybę, o tada buvo nustumtas į šalį, jo programa pamiršta, o kūrėjai nurašyti kaip neva pasenę ir nukvakę (išskyrus vieną). Didelė klaida, nes Sąjūdžio programa buvo tvirtas pagrindas savarankiškos valstybės statyboms, o ne vien nepriklausomybės paskelbimui ir buvusiųjų komunistų sugrąžinimui į valdžią ir įtakos kėdes.
Visą žemės rutulį kelis kartus apskriejo žinia, kad lietuviai baigiantis pavasariui suaukojo daugiau nei 5 milijonus eurų garsiojo kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, užsimoję įteikti tokią neeilinę dovaną už laisvę besikaunančiai Ukrainai. Nuostabu yra dar ir tai, kad buvo planuojama rinkti pinigus bepiločio lėktuvo įsigijimui tris savaites, tačiau reikiama suma į sąskaitą sutekėjo per tris dienas.
Ryšium su šia istorija Lietuvos vardas vėl sušmėžavo įtakingiausių pasaulio dienraščių antraštėse ir respektabiliausių TV žinių pranešimuose.
Šios triumfališką susidomėjimą sukėlusios akcijos užmanytojas yra žurnalistas, rašytojas ir visuomenė veikėjas Andrius Tapinas ir jo TV „Laisvė“. Taigi neatsitiktinai spaudos pranešimų antraštės bent Lietuvoje, kur gerai žinoma, kas yra A.Tapinas, skelbė, kad 5 ar beveik 6 milijonus eurų, skirtų kovojančiai Ukrainai, surinko Andrius Tapinas. Savo ruožtu žurnalistas Tapinas, neprisiimdamas visos garbė sau, jau suspėjo papasakoti ne vieną iš pirmo žvilgsnio tarsi ir graudžią, be drauge ūpą pakeliančią istoriją apie tai, kad pinigus šiai Ukrainą paremiančiai akcijai aukojo taip pat babytės ir anūkai.
Jau net Kličko dėkoja „mielam Šarūnui“ už pagalbą 🙂 nedrąsiai tikiuosi, kad tarp visų šiame kare užgimusių legendų, bus ir Jasiukevičiaus tiesiai kariams į karo zonas vežtos liemenės. Vaikams prie laužo pasakos apie tokį jauną žilą dėdę iš Lietuvos 🙂
Jeigu norite ir galite būti to dalimi, rekvizitai paramai pervesti čia:
VšĮ „MEDIA LAB”
Įm.kodas: 302495656
PVM mokėtojo kodas LT100006432312
paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 302495656
Bankas: Akademinė kredito unija
A.s. LT94 5010 9000 1400 1619
Vasario 16 d. 18 val. Vilniuje, visuomenininkų kvietimu Vasario 16-oji pažymėta deglų eitynėmis. Eisenos dalyviai 18 val. rinkosi prie Jono Basanavičiaus paminklo (Aušros vartų g. 5). Čia prasidėjo Liepsnų eitynės – eisenos dalyviai nešini deglais žygiavo į Lukiškių aikštę, kurioje 19:30 val. įvyko šventinis Vasario 16-osios minėjimas.
Į šį šventinį renginį visus nepriklausomą Lietuvos valstybę mylinčius ir jos sukūrimu besididžiuojančius žmones pakvietė Jaunimo sambūris „Pro Patria“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, NOKT, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija ir Asociacija „Talka kalbai ir tautai“.
„Lietuvos visuomenėje išaugus įtampoms ir susipriešinimui, buvo kviečiama Valstybės atkūrimo dieną minėti sutelkiant dėmesį ir pastangas į tai, kas vienija, o ne tai, kas skaldo. Tai diena, skirta prisiminti modernios nacionalinės Lietuvos valstybės kūrėjus ir gynėjus – valstybininkus ir karius, padariusius viską, kad lietuvių tauta turėtų savo valstybę ir galėtų laisvai kurti savo likimą. Kartu Vasario 16-oji yra unikali vienybės ir susikalbėjimo pamoka Lietuvos istorijoje,- buvo skelbiama visuomenininkų kvietime.
Artėja Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuva nepriklausoma jau daugiau nei trisdešimt metų. Visą šį laiką valstybinės šventės iškilmingai minimos, tačiau šie minėjimai vis labiau tolsta nuo tautos. Atkūrus valstybę Vasario 16-oji buvo tikra Tautos ir Valstybės šventė, šių datų prasmė turėjo vietą lietuvių širdyse. Minėjimai buvo nuoširdžios meilės Tėvynei ir didžiavimosi ja jausmo nesuvaidintos išraiškos. Tačiau netrukus šias šventes pradėjo temdyti į jas besiskverbiančio dvilypumo ir netikrumo šešėliai. Juos sukūrė vis gilėjusi valdžią ir visuomenę skirianti praraja ir pamažu kilusi nepasitikėjimo ir susvetimėjimo siena. Kartu ryškėjo takoskyra tarp oficialių, valdžios režisuojamų pompastiškų Vasario 16-osios minėjimų ir patriotiškos visuomenės dalies organizuojamų spontaniškų šventinių renginių.
Šitaip buvo prieita riba, kai valdžios ir piliečių atotrūkis tampa neperžengiamas, o susvetimėjimą keičia atviras priešiškumas. Šių metų Vasario 16-oji daugybės Lietuvos žmonių sąmonėje liovėsi buvusi Tautos vienybės ir susitelkimo švente. Žiniasklaidoje atvirai kalbama, kad ji taps skirtingų visuomenės dalių tarpusavio kovos lauku. Valdžiai neišmintingai eskaluojant visuomenės susipriešinimą, kartojasi iškalbingos Sąjūdžio laikų aplinkybės.
Kviečiu. Vasario 16 dieną, 18 valandą susitikime prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje ir džiugia šviesia šventine eisena patraukime per Vilniaus senamiestį. Iki šiol netrūksta bijančių ir kitus bauginančių, kad tai kažkuo piktas ar radikalus renginys. Tai gryniausia šventė ir jums tą paliudys bet kas iš joje dalyvavusiųjų. Neišsigąskit, nenudegsit! Iki susitikimo 🙂
Jaunimo sambūris „Pro Patria“ kviečia į kasmetinėmis tapusias Vasario 16-osios deglų eitynes Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Eitynės prasidės nuo tikrojo Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo Aušros vartų gatvėje 5, Vilniuje. Dalyviai kviečiami rinktis 18 valandą.
Lietuvos visuomenėje išaugus įtampoms ir susipriešinimui, kviečiame Valstybės atkūrimo dieną minėti sutelkiant dėmesį ir pastangas į tai, kas vienija, o ne tai, kas skaldo.
Tai diena, skirta prisiminti modernios nacionalinės Lietuvos valstybės kūrėjus ir gynėjus – valstybininkus ir karius, padariusius viską, kad lietuvių tauta turėtų savo valstybę ir galėtų laisvai kurti savo likimą.
Kartu Vasario 16-oji yra unikali vienybės ir susikalbėjimo pamoka Lietuvos istorijoje. Ši istorija ir konkrečiai Vasario 16-osios valstybės kūrėjai ir šiandien yra puolami, niekinami, bandoma iškreipti jų vaidmenį Lietuvos valstybingumo kūrime.