R. Navickas (Blogeris Zeppelinus) | facebook.com/blogeris.zeppelinus
Klausydamasis kai kurių Lietuvos politikų rypavimų apie neišsprendžiamą migrantų antplūdžio problemą, palydimą siūlymais skirti Nobelio premiją tam, kas žino, kaip ją spręsti, nejučiomis pradedu šypsotis. Nes ta „problema“ egzistuoja tik pačių politikų galvose – niekur daugiau.
Delfi.lt
Rugsėjo 14 d. Europos Sąjungos (ES) vidaus ir teisingumo ministrai susitiks Briuselyje siekdami susitarti dėl konkrečių priemonių didėjančiai pabėgėlių krizei išspręsti. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pranešė, kad šios savaitės pabaigoje Vidurio Europos šalių – Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, ir Vengrijos – premjerai irgi tarsis dėl krizės.
Ką pakeis valstybės politika, jei žmonės nenorės turėti vaikų? Daugiausia ką valdžia gali padaryti yra pašalinti kai kurias kliūtis vaikų auginimui; vis dėlto didesniam gimstamumui reikalingas vertybinis požiūrio į vaikus pokytis.
Paukštė.lt
Dabartiniai Vakarų europiečiai – jau antroji karta, kuri nesugeba pagerinti Senojo žemyno demografinės situacijos. Šiuo požiūriu žemynas gyvena skolon. Senajam žemynui kyla pavojus paskęsti geopolitinėje maišalynėje. Daugumai Europos šalių būtina darbingo amžiaus imigrantų pagalba, kad jų visuomenės galėtų normaliai funkcionuoti, o ekonomika plėtotis.
Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt
Pabėgėlių iš neramumų krečiamos Afrikos pasidalijimas tarp Europos šalių tėra laikina ir net daugiau problemų galinti sukelti „išeitis“, LRT.lt sako Vokietijos Marshallo fondo Berlyne bendradarbis Joergas Forbrigas. Savo ruožtu ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas politologas Vincentas Vobolevičius teigia manantis, kad anksčiau ar vėliau pabėgėlių srautus Europai teks tramdyti.
lrt.lt
Viena jau aišku. Lietuva priims pabėgėlius iš Afrikos. Per keletą metų – daugiau nei 300 nuo karo ir skurdo bėgančių nelaimėlių sulauks prieglobsčio. Neaišku tik, kas bus po to. Ar lietuviai bus geranoriški? Ar sirai – greičiausiai būtent jie bus perkelti į mūsų kraštą – norės taikytis prie mūsų gyvenimo būdo ar taps uždara, pagal savo taisykles gyvuojančia sala?
Tarptautinė migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, šįmet Viduržemio jūra į Senąjį žemyną persikėlė 250 tūkst. migrantų ir prieglobsčio prašytojų. Šis skaičius jau dabar didesnis už bendrą pernai į Europą atvykusių pabėgėlių srautą.
Kaip penktadienį paskelbė Ženevoje įsikūrusi TMO, į Graikiją iki liepos pabaigos iš Turkijos atvyko 134 988, o į Italiją – 93 540 pabėgėlių.
Delfi.lt
Lietuvių darbininkų, su kuriais Didžiosios Britanijos Kento grafystės paukštynuose buvo elgiamasi tarsi su vergais, atveju pats nuostabiausias dalykas yra tas, kad jų byla apskritai iškilo viešumon, rašo britų „The Guardian“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė skaičiuoja, kad šalyje per prievartą gali dirbti nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. žmonių. Palyginus šiuos skaičius su bylų teismuose skaičiumi, tampa akivaizdu, kad prekyba žmonėmis priverstiniam darbui ar seksualiniam išnaudojimui Didžiojoje Britanijoje lieka didelį pelną nešančia, bet mažą riziką keliančia veikla.
15min.lt
Pasaulio banko 2013–2014 metų duomenimis, net dvi Baltijos valstybės patenka tarp sparčiausiai nykstančių pasaulio šalių. Tiesa, pirmoje vietoje su 47 442 (1,3 proc.) gyventojų praradimu pirmauja didžiulių finansinių problemų spaudžiamas Puerto Rikas.
Latvija, tyrimo duomenimis, prarado 22 296 gyventojus (1,1 proc.), o Lietuva – 28 366 (1,0 proc.). Daugiau nei procento populiacijos praradimą paskatino sparti gyventojų emigracija, padidėjęs mirtingumas bei vis mažėjantis gimstamumas.
Delfi.lt
Šią vasarą Vakarų Europos žiniasklaidoje jau ne sykį linksniuotos Rytų Europos valstybės, neskubančios dalintis kontinentą užgriuvusia pabėgėlių našta. Tačiau pabėgėlių bei imigrantų srautams neslūgstant, prieglobsčio politiką priverstos keisti ir senbuvės, ligi šiol garsėjusios svetingumu.
Garsaus vokiečių filosofo Peterio Sloterdijko manymu, didžiąją dalį dabartinio imigracijos srauto sukėlė neteisinga Europos šalių užsienio politika: „Europiečiai turėtų naujai pergalvoti savo patrauklumą pabėgėliams“ ir pamąstyti apie gynybines sistemas, – ragina filosofas.
Pirmasis žingsnis šia kryptimi – diferencijuotas požiūris į turtingose Europos šalyse prieglobsčio ieškančius žmones. Tiesa, Vakarų žiniasklaidoje bei politikų diskusijose ir toliau dominuoja „pabėgėlių“ sąvoka, linkusi ištvinti panašiai kaip ir patys imigrantų srautai.
Tačiau nesibaigiančio antplūdžio sukeliamos milžiniškos išlaidos verčia tikrus pabėgėlius skirti nuo netikrų, nuo vadinamųjų ekonominių pabėgėlių. Net ir humaniškiausiai nusiteikę politikai pagaliau ryžtasi garsiai įvardinti savaime suprantamą dalyką: geresnio gyvenimo siekis dar nėra pagrindas politiniam prieglobsčiui.
