Ar Lietuva tokia prasigėrusi?
osp.stat.gov.lt
Reaguodamas į „Delfi” apžvalgininko R. Valatkos straipsnyje „Ar Lietuva tokia prasigėrusi?” išsakytus klaidinančius teiginius, Lietuvos statistikos departamentas pateikia savo komentarus:
Sveikatos apsaugos politika
Aurelijus Veryga. Atėjo metas: piliečių alkoholio kontrolės įstatymas pateiktas Seime
Bernardinai.lt
Tenka apgailestauti, kad mūsų traumuotoje visuomenėje su alkoholio vartojimu susijusių problemų sprendimu susidomima tik tuomet, kai visuomenę sudrebina itin rezonansiniai įvykiai. Tokiais įvykiais 2007 metais tapo istorija, kai girtas pareigūnas automobiliu užmušė tris iš mokyklos grįžtančius vaikus, o kito girtuoklio sukeltoje avarijoje žuvo net septyni kelių šeimų nariai, kurių gyvybės nutrūko pakeliui iš krikštynų. Tuomet imtasi metus pavadinti „Blaivybės metais“, imtasi registruoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios kartu su prasidėjusia ekonomine krize ir sumažėjusiu alkoholio įperkamumu davė puikių rezultatų ir suteikė vilties, kad Lietuva turi šansų sumažinti alkoholio vartojimo problemas. Tačiau vėliau Seimas atšaukė taip ir nespėjusį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, nesiryžo išlaikyti akcizo augimą, kuris būtų mažinęs alkoholio įperkamumą, o 2015 metų pabaigoje vos nebuvo atšauktas nespėjęs įsigalioti draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Pažadai buvo pamiršti, pradėti siūlyti kompromisai, ir vietoje mokslo pagrįstų priemonių vis dažniau buvo galima girdėti alkoholio gamintojų argumentus.
Alkoholio kontrolės spekuliacijos ir tikrovė: pavienės panacėjos nepadės
Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt
Viena iš simptominių sričių, kurioje matyti beviltiškas politinių jėgų bei interesų grupių susiskaldymas ir negebėjimas sutartinai dirbti visuomenės gerovei, neabejotinai yra alkoholio kontrolės klausimas. Nors bent jau deklaratyviai visi pripažįsta, jog tai – viena iš skaudžiausių Lietuvos žaizdų, kuri kaip vėžys išplinta po visą organizmą paliesdama šeimas, darbo rinką, saugumą keliuose ir namuose, tačiau panacėjų visi siūlo kas sau, o realaus bendradarbiavimo vis dar nėra.
Tomas Bakučionis. Sveikatos apsauga ar kreivų veidrodžių karalystė?
Kas yra mūsų sveikatos apsaugos sistema, pilnai suvoki, kai pats susergi arba staiga sunegaluoja kuris šeimos narys ir reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP).
Seime įregistruotos mokslu pagrįstos ir piliečių palaikomos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės
alkas.lt
Gegužės 23 d. Seime įregistruotas piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ įstatymo projektas, kurį parėmė per 61 tūkst. Lietuvos piliečių.
Agnė Širinskienė. Sandorio vertė – milijonai eurų. Kieno pinigus atims ministras?
„Vakaro žinios“
Užsimerkime ir pabandykime pasvajoti apie gerąjį sveikatos apsaugos ministrą, kuris X ligos gydymui nė nemirktelėjęs suras lėšų. Reikia lėšų vaistams? Prašom, tikrai bus. Reikia dar ir brangių procedūrų apmokėjimo? Bus. Reikalingi beveik 6000 eurų kainuojantys tyrimai? Tikrai surasime lėšų, nes jų yra. Reikia papildomų paslaugų, kurios teikiamos neterminuotai? Tai taip pat ne problema, duosime pinigus.
Aurelijus Veryga. Alkoholio pramonė išsikasė sau duobę
blaivus.blogspot.lt
Ar prisimenate, ką sovietmečiu darydavo su statistika, kuri neatitiko tuometinės ideologijos? Kiek pamenu, tai ne keisdavo situaciją, o „pakoreguodavo” statistiką. Taigi žiūriu, kad nelabai kas ir pasikeitė. Klausydamas žinias išgirdau interviu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuva negeria, tiek kiek suskaičiuojama, nes pagal apklausas užsieniečiai neįvardina lietuvių kaip girtuoklių. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuvoje apie 2 litrus iš 15 išgeria užsieniečiai. Esą jei tą kiekį atimtumėm, tai išgertumėm „TIK“ apie 13 litrų ir neiškristumėm iš kitų šalių konteksto, bei nebebūtumėm viena labiausiai girtaujančių šalių. Žinoma minėta ekspertė nepaminėjo apie tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 7 litrų vienam gyventojui per metus ir net mažėjimas iki 13 litrų būtų nieko vertas. Bet šiems „ekspertams“ didelis suvartojimas yra įdomus tik tiek, kiek tai gerina ar blogina šalies įvaizdį, nes niekas nenori važiuoti atostogauti, ar investuoti į pragirdytą šalį. Reikėtų tik priminti, kad alkoholio ir tabako gamintojams tai visiškai nėra joks stabdis investicijoms. Atvirkščiai, tai labai mėgiamas kraštas, kur savo pinigus investavo JAV ir Skandinavijos bendrovės. Seniai kartoju kitų sričių verslininkams, kad toks intensyvus alkoholio vartojimas ilgainiui neigiamai atsilieps ir jau atsiliepia kitoms verslo šakoms. Šiandien verslininkai jau diskutuoja apie palengvintas imigracijos sąlygas iš kitų šalių atvykstantiems darbuotojams, nes kai kurie verslo sektoriai jau ne juokais stinga darbuotojų. Tuo tarpu mūsiškiai darosi nelabai tinkami, nes niekas nebenori darbinti darbuotojo, kuris pirmadienį yra nedarbingas, darbe gali bet kada nugriūti girtas nuo pastolių ar sudaužyti milijonus kainuojančią techniką, o po algos kelias dienas nesirodo darbe. Todėl dabar jau visu stiprumu pasitvirtino tai, kas buvo daug kartų kartota: verslas išsikasė duobę patys sau. Asocijuotos verslo struktūros ilgus metus stojo mūsų už alkoholio gamintojus. Tą darė net profsąjungos. Šiandien jau skinam tų darbų vaisius. Niekam nebuvo įdomu, kad dar 1998 metais Seime patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta sumažinti alkoholio vartojimą 25 procentais. Vietoje to, dėl nuolatinės liberalizacijos jis buvo išaugęs 130 proc.
Juozas Dapšauskas. Kas nori sunaikinti šapranauskus, vareikius, beresnevičius, parulskius?
Šią savaitę prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad inicijuoja ilgalaikę kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Be abejo, pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad galiausiai prezidentė susivokė, kad ne politiniai vakarėliai užsieniuose, bet baisios vidinės problemos pas mus seniai yra svarbiausios. Tik gaila, kad tik dabar, gaila, kad ne kartą buvo būtent kurčia nevyriausybinių organizacijų, ekspertų balsui, ne kartą labai prastai atliko savo tiesiogines pareigas pasirašydama įstatymus. Matydama, kad ir be valdžios pastangų ir teisingų sprendimų, vien pilietinės visuomenės dėka, nevyriausybinių organizacijų darbu visuomenė susivokia (tai rodo ir parašų rinkimo akcija „Už blaivią“ keičianti alkoholio kontrolės įstatymą), kad tikrai būtina spręsti vieną iš visuomenės baisiausių skaudulių – alkoholio vartojimo problemą, tada prezidentė apsimeta taip pat tapusi „visuomenininke“.
Agnė Širinskienė. Kieno interesus slepia debatai dėl pagalbinio apvaisinimo?
respublika.lt
Stebėdamas penkiolika metų trunkančius Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymus, nenorom imi ir susimąstai, kas už viso to slypi. Juolab kad vien privačiose Lietuvos klinikose atliekamas pagalbinis apvaisinimas tapo savitu vaisingumo verslu, siekiančiu būti kuo mažiau kontroliuojamam, o uždirbti – kuo daugiau. Privačioms klinikoms yra patogu, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį numatė 2001 m. įsigaliojęs Civilinis Kodeksas, iki šiol nėra priimtas,o verslas – menkai reguliuojamas. Seime jau nieko nestebina tai, kad antrą dešimtmetį įstatymo priėmimas vilkinamas ir vos tik įstatymo projektas pasiekia Seimo salę, tuoj atsiranda procedūrinių kliūčių ir jis vėl grįžta į Sveikatos reikalų komitetą . Tokia situacija kartojasi ir dabar.
Ramūnas Karbauskis: Gyvensenos medicina turi tapti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos prioritetu
Gyvensenos medicina – tokiu pavadinimu pasaulyje kelią skinasi nauja sveikatos specialistų rengimo idėja, siekianti sveiką gyvenseną paversti žmogaus sveikatos pagrindu. Ligų prevencija, o ne jų gydymas turi tapti mūsų valstybės sveikatos apsaugos sistemos prioritetu. Ilgą laiką šis prioritetas buvo tik deklaruojamas, o realybėje visuomenės sveikatai ir ligų prevencijai visuomet tekdavo sistemos podukros vaidmuo kalbant tiek apie reikalingų sprendimų priėmimą, tiek apie finansavimą.