Užsienio politika

Ką dėl gerų santykių su Lenkija turi padaryti lietuviai? Lenkijos prezidento patarėjo atsakymai skamba kaip reikalavimai NE

Parašykite komentarą / Autorius /

Prieš keletą dienų portalas lrytas.lt paskelbė „Lietuvos ryto“ žurnalisto Eldorado Butrimo parengtą publikaciją „Lenkijos valdantieji iškėlė griežtus reikalavimus Lietuvai“, pristatančią savaitraščio „Gazeta Polska“ straipsnį, kur nedviprasmiškai išdėstoma, ko turi imtis naujoji Lietuvos valdžia, jei išties norinti gerų santykių su Lenkija. Straipsnio autorius – Lodzės universiteto politologijos profesorius ir Lenkijos prezidento patarėjas Przemyslawas Žurawskis vel Grajewskis, dalyvaujantis ir prezidentinės Tautos vystymo tarybos veikloje. Neatsitiktinai parinktas ir savaitraštis – jis laikomas Lenkiją valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) šalininkų ruporu.

EP prezidentas M. Schulzas: kaip niekada anksčiau esu sunerimęs dėl ES

Komentarų: 29 / Autorius /

Bernardinai.lt

Duodamas interviu leidiniui „Der Spiegel“, Europos Parlamento prezidentas Martinas Schulzas teigė, kad kaip niekada anksčiau jis yra sunerimęs dėl dabartinės Europos Sąjungos būklės. Solidarumas, anot jo, tarp valstybių narių menksta, o vis labiau ryškėja atskirų tautinių valstybių egoizmas.

Pone Schulzai, jau 21 metus esate Europos Parlamento narys. Ar per tą laiką Europos Sąjunga kada nors buvo tokios prastos būklės?

Ne. Vienareikšmiškai ne! Europa dar nežlugo, bet situacija yra itin kelianti nerimą.

Dalius Stancikas. Europa – gailestingi Vakarai ir savanaudžiai Rytai

Komentarų: 19 / Autorius /

Bernardinai.lt

Nors antradienį išoriškai Europa ir neskilo, po Vakarų valstybių spaudimų ir net grasinimų pagaliau balsuota už pabėgėlių dalinimąsi pagal kvotas – geranoriškumą per prievartą. Akivaizdu, kad Rytai šios prievartos lengvai nepamirš, nesutarimai didės įgyvendinant kvotų nutarimą (ar primetimą), taip pat iškilus naujai migrantų bangai (JAV prezidentas B. Obama įsitikinęs, kad pabėgėlių krizė dėl karų ir klimato atšilimo pasekmių tęsis dešimtmečius). Nesutarimus dar stiprina skaudžių žodžių mūšiai, nes Vakarų Europos lyderiai, užuot pabandę suprasti Rytų Europą, tiesiog ją išvadino ultranacionalistine, negailestinga, nesolidaria. Ar tikrai Rytų Europa yra tokia negailestinga? Ar viešoje erdvėje pasirodantys ekspertų ir politikų vertinimai dėl Vakarų ir Rytų Europos skilimo nėra pernelyg paviršutiniški, pritempti, todėl ir neįtikinami? Glaustai panagrinėkime keletą jų.

Scroll to Top